„Visi sutarėme, kad darome redakcinę komisiją, pildome klausimus ir judame į priekį“, – BNS ketvirtadienį sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas Seime žurnalistams teigė, kad klausimų M. Navickienei tik daugėja. Anot jo, reikia išsiaiškinti, ar nebuvo daroma politinės įtakos buvusios ministrės sutuoktinio verslui.
„Iš tikrųjų terminas trumpas, labai abejoju, kad iki apkaltos būtų prieita, bet pačios komisijos inicijavimas, klausimų surašymas privers apie tai diskutuoti ir valdančiuosius, ir kolegas konservatorius atsakinėti“, – tvirtino G. Paluckas.
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą dėl M. Navickienės įtartinų asmeninių ryšių ketvirtadienį pasiūlė opozicinė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.
„Sudaryta komisija galės gauti visą su Seimo narės M. Navickienės veikla susijusią informaciją, kurią turi specialiosios tarnybos, tačiau negali viešai atskleisti. Visuomenė privalo būti detaliai informuota apie situaciją kuri kasdien kelia vis daugiau klausimų“, – ketvirtadienį paskelbtame pranešime cituojama LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
Sprendimą dėl laikinosios komisijos sudarymo Seimas priima paprasta balsų dauguma.
M. Navickienė iš ministrės pareigų atsistatydino praėjusią savaitę paaiškėjus, kad su sutuoktiniu Mindaugu Navicku, dirbusiu teisėsaugos akiratyje atsidūrusioje finansinių technologijų įmonėje „Foxpay“, jos savininke Ieva Trinkūnaite ir jos sugyventiniu Vilhelmu Germanu pernai privačiu lėktuvu skrido į Dubajų atostogauti.
Anot „valstiečių“, Seimo komisija įvertintų „galimus M. Navickienės veiksmus tarpininkaujant galimai neskaidriai veikiančioms įmonėms, buvusiems ir esamiems nusikalstamo pasaulio asmenims, ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekiant paveikti po 2020-2024 metų Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus jų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus“.
Pasak LVŽS, parlamentinis tyrimas padėtų apsispręsti, ar reikia M. Navickienei inicijuoti apkaltą.
Komisiją sudarytų 12 Seimo narių, kurie turi teisę dirbti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ir iki 2024 metų rugpjūčio 1 dienos pateiktų Seimui išvadas ir pasiūlymus.
Speciali komisija būtų įpareigota nustatyti, kokie ryšiai sieja M. Navickienę ir jos vyrą Mindaugą Navicką su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu bei jų verslo įmonėmis.
Komisija turėtų nustatyti, ar buvusi ministrė, nedeklaruodama savo ryšių su V. Germanu ir I Trinkūnaite, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų ir kitų teisės aktų.
Komisija taip pat siektų išsiaiškinti, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jai pavaldžios įstaigos M. Navickienės vadovavimo metu yra viešųjų pirkimų būdu įsigijusios prekes ar paslaugas iš bendrovės „Foxpay“ ir kitų Navickų ar I. Trinkūnaitės ar V. Germano valdomų įmonių.
Būtų siekiama nustatyti, ar M. Navickas, dirbdamas „Foxpay“, buvo kaip nors susijęs su paslaugų teikimu valstybės įstaigai Informacinės visuomenės plėtros komitetui.
Komisija taip pat aiškintųsi, ar buvusi ministrė siekė paveikti valdančiosios koalicijos partijas, atskirus jų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, savo sutuoktinio ir/arba asmenų, iš kurių yra gavusi brangių dovanų, naudai.
„Valstiečiai“ siekia išsiaiškinti, kiek kainavo ir kas bei iš kokių lėšų apmokėjo M. Navickienės ir jos šeimos kelionę privačiu lėktuvo reisu į Dubajų, kuriuo skrido ir I. Trinkūnaitė bei V. Germanas, bei visas atostogų išlaidas (įskaitant maitinimą ir apgyvendinimą).
Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
