Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Europos reikalų komitetų (ERK) pirmininkai pritaria Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Gordono Browno (Gordono Brauno) siūlymui ES sustabdyti derybas dėl partnerystės su Rusija.
Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Didžiosios Britanijos premjero pareikštos pozicijos kol kas nekomentuoja.
G.Browno atstovas žurnalistams pirmadienį teigė: „Aiškiai sakome, kad prieš nuodugnaus ES santykių su Rusija persvarstymo išvadas turėtume sustabdyti derybas dėl ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą pakeisiančio (susitarimo)“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas tokią Didžiosios Britanijos reakciją įvardino kaip „visiškai natūralią“.
("News Bridgepix" nuotr.)
„Tokioje situacijoje normaliai derėtis, lyg nieko nebūtų įvykę, būtų labai naivu, juokinga ir nesuprantama. Svarbu yra, kokia forma tai reikėtų daryti, tikriausiai reikėtų pristabdyti derybas, kol tie reikalai susireguliuos“, - situaciją BNS vertino J.Karosas.
Anot jo, aplinkybė, kad derybose privaloma atsižvelgti į konfliktą Gruzijoje, yra "visiškai logiška".
„Aš manau, kad bus pasirinktas variantas dėl politinio perspėjimo (...) Tikriausiai nebus priimti sprendimai, kuriais būtų iš karto duodama per nagus“, - pažymėjo URK pirmininkas.
Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas opozicinių konservatorių vadovas Andrius Kubilius tokį Britanijos žingsnį taip pat įvertino, kaip „savaime suprantamą dalyką“, tačiau pabrėžė dar griežtesnės reakcijos būtinybę.
„Tai yra minimalus sprendimas, kuris yra būtinas, bet, mano įsitikinimu, jo tikrai nepakanka“, - sakė A.Kubilius. Anot jo, ES privalo elgtis dar ryžtingiau.
„Pirmiausia, į regioną turi būti įvesti ES tikri taikdariai, nes Rusijos karinės pajėgos niekaip nebegali būti laikomos taikdarėmis. Antra, reikalinga finansinė parama Gruzijos ekonomikos atstatymui, nes Gruzija iš dalies patyrė tokią Rusijos agresiją dėl Vakarų, kurie iki šiol žiūrėjo pro pirštus ir abejingai į vadinamuosius „įšaldytus" konfliktus (...). Galiausiai, ES turi parodyti, kad Rusijos agresija nesustabdo ES ir visų Vakarų šalių ryžto Ukrainai ir Gruzijai suteikti realias galimybes integruotis į Vakarų erdvę“, - pirmadienį sakė A.Kubilius.
Pasak ERK pirmininko, jeigu dabar „vardan tariamų energetinių tiekimų bus aukojami ES politiniai ir tarptautinės teisės principai, tai vėliau Rusija paprašys dar didesnės politinės kainos už savo resursų tiekimą“.
Pirmadienį Briuselyje prasidėjo neeilinė Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesija, kurioje dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.
EVT bus kalbama apie krizę Gruzijoje ir svarstomi galimi ES veiksmai teikiant pagalbą Gruzijai. Aukščiausi valstybių vadovai aptars ES ir Rusijos santykių perspektyvas.
Neeilinį ES vadovų susitikimą inicijavo šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Nors oficialiai karas baigėsi, Rusijos pajėgos iki šiol kontroliuoja kai kuriuos gruzinų miestus.
