Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę kovo pabaigoje, jie būtų buvę sėkmingi penkioms politinėms partijoms - socialdemokratams, "darbiečiams", "tvarkiečiams", konservatoriams su krikščionimis demokratais ir socialliberalams.
Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, daugiausiai - 19 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių - būtų parėmę Lietuvos socialdemokratų partiją. Per mėnesį nuo vasario apklausos šios partijos palaikymas nepakito.
Antroji pagal populiarumą būtų buvusi Darbo partija. Už ją būtų balsavę 14 proc. apklaustųjų - 4 procentiniais punktais mažiau nei prieš mėnesį.
Už partiją Tvarka ir teisingumas, kaip ir prieš mėnesį, balsus būtų atidavę 8 proc. potencialių rinkėjų.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus būtų pasirinkę 7 proc. suaugusių šalies gyventojų. Šios partijos palaikymas liko toks pat, kaip ir vasario mėnesį.
Naujoji sąjunga (socialliberalai) būtų surinkusi 5 proc. rinkėjų balsų - 1 procentiniu punktu daugiau nei vasarį.
Tik vienos dešimtosios procento būtų pritrūkę Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kad vėl taptų parlamentine partija. Per mėnesį liberalsąjūdiečių palaikymas padidėjo 1 procentiniu punktu.
Kitoms partijoms Seimo rinkimai būtų susiklostę nepalankiai, nes, neįveikusios Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų barjero, jos netaptų parlamentinėmis.
Už Krikščionių partiją bei Liberalų ir centro sąjungą kovą būtų balsavę po 3 proc. apklaustų gyventojų. Šių partijų palaikymas liko toks pat, kaip ir prieš mėnesį.
Lietuvos lenkų rinkimų akciją būtų palaikę beveik 2 proc. suaugusių šalies gyventojų - 1 procentiniu punktu mažiau nei vasarį.
Už Žemaičių partiją, Tautos prisikėlimo partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, Pilietinės demokratijos partiją, Socialistinį liaudies frontą ir Lietuvos liaudies partiją balsuotų maždaug po 1 proc. potencialių rinkėjų.
Kitų partijų palaikymas nesiektų ir pusės procento.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 20-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei ketvirtadalis - 27 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus, arba jie teigė neketinantys dalyvauti rinkimuose.
