Seimo Užsienio reikalų komitetas "už akių" pritarė dabartinio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus kandidatūrai į ambasadoriaus Ispanijoje pareigas. Trečiadienį (07.02) vykusiame posėdyje URK taip pat pritarė dar penkių ambasadorių kandidatūroms.
Komiteto posėdyje užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir parlamentinio Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad yra gautas žodinis M. Laurinkaus sutikimas vykti į Ispaniją.
"Mes nekomentuojame pavardžių ir su jomis susijusių aplinkybių. Galiu tik tiek pasakyti, kad be kandidato aiškaus sutikimo nė vienas nepatenka į (Užsienio reikalų - BNS) komiteto svarstymą", - žurnalistams sakė A. Valionis, paklaustas, ar Saugumo vadovas davė sutikimą vykti į Ispaniją.
G. Kirkilas žurnalistams taip pat teigė, kad M. Laurinkus telefonu perdavęs prašymą svarstyti jo kandidatūrą jam nedalyvaujant. Ambasadorių tvirtinimo procedūros, pasak URK vadovo, nebuvo pažeistos. M. Laurinkus nedalyvavo komiteto posėdyje, nes yra išvykęs į JAV.
Apie ketinimus keisti Saugumo vadovą buvo paskelbta birželio pabaigoje. Prezidentūros atstovai tuomet teigė, kad išvykti dirbti ambasadoriumi pageidavo pats M. Laurinkus.
M. Laurinkus, kuriam dabar 52-eji, VSD generaliniu direktoriumi paskirtas 1998-ųjų birželį, prezidento pareigas einant Valdui Adamkui.
Kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus pareiškė manąs, kad VSD vadovo keitimas yra "nesavailaikis" ir gali pakenkti Lietuvos saugumo interesams, kol šalies netapo visateise NATO nare. Lietuva visateise NATO nare tikisi tapti 2004 metų gegužę.
Galiojantys įstatymai nenustato VSD vadovo kadencijos trukmės. VSD, STT ir Generalinės prokuratūros vadovus Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Buvęs opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis, Seimo narys Vytautas Landsbergis teigė, kad Saugumo vadovo keitimas atitinka Rusijos interesus įtvirtinti įtaką Lietuvoje.
URK vadovas G. Kirkilas žurnalistams patvirtino, kad Seimas dar turės priimti sprendimą atleisti M. Laurinkų iš VSD vadovų. Tai ketinama padaryti rugsėjį prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.
URK trečiadienį taip pat pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretoriaus Giedriaus Čekuolio skyrimui ambasadoriumi Prancūzijai. "Misteriu NATO" pramintas Lietuvos diplomatas iki šiol kuravo Lietuvos integraciją į Šiaurės Atlanto aljansą.
Parlamentinis komitetas pritarė, kad ambasadoriumi prie Europos Tarybos Strasbūre būtų skiriamas URM sekretorius, buvęs ambasadorius Suomijoje Neris Germanas, ambasadoriumi Kazachstane - buvęs bankininkas Romualdas Visokavičius, ambasadoriumi Turkijoje - URM Konsulinio departamento vadovas Gediminas Šiaudvytis, ambasadoriumi nuolatinėje atstovybėje prie tarptautinių organizacijų Vienoje - URM Saugumo politikos departamento vadovas Rytis Paulauskas. Pagal ambasadorių skyrimo procedūras Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija prezidentui pateikia kandidatų į diplomatinius postus užsienyje sąrašą, kuriam pritaria arba nepritaria prezidentas.
Vėliau sąrašas siunčiamas į URK, kuris, apsvarstęs kandidatūras, jas grąžina prezidentui.
Tuomet kandidatų pavardės siunčiamos į šalis, kuriose turėtų dirbti diplomatai.
Gavus tų šalių sutikimą, vadinamąjį agremaną, priimti diplomatą prezidentas pasirašo dekretą dėl ambasadoriaus skyrimo.
BNS
