Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Ketvirtadienį Seimui pateiktas nutarimo projektas iš Etikos ir procedūrų komisijos narių išbraukti opozicijos atstovus. Opozicija nekart grasinusi pasitraukė, dėl, jų nuomone, ydingos komisijos sudarymo tvarkos. Daugumą Parlamente turinčios partijos sudaro ir Etikos komisijos daugumą, todėl balsuojama pagal partines, o ne moralines ar teisines nuostatas. Dabar sprendimas Teisės ir teisėtvarkos komisijos rankose.
Jeigu jis bus priimamas taip, kaip komisijos pirmininką teko vaikytis LRT Televizijos laidos „Savaitė“ žurnalistei, kad gautų komentarą – kone 4 valandas, rezultato šioje kadencijoje kažin ar verta tikėtis. O krachas komisiją ištiko, kaip aiškina, opozicija, dėl Viktoro Uspaskicho.
Spalį Parlamento opozicija antrą kartą per šią kadenciją įspėjo, kad atšauks savo deleguotus Seimo etikos sargus, jei ji pagaliau nebus pertvarkyta iš esmės.
„Akivaizdu, kad proporcinis atstovavimas sukuria Etikos komisiją kaip mini Seimą, jame išlaikomas iš esmės tas pats jėgų santykis kaip ir Seime – 2/3 yra daugumos atstovai, vadinasi, jie gali bet kokį sprendimą blokuoti arba priimti tokį nutarimą, kuris net nepaiso teisės aktų“, – sako Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys.
Konfliktas kilo prieš metus, kai opozicijos atstovai Etikos komisijoje paskelbė boikotą – eilinį kartą daugumos atstovų balsais buvo bandoma padėti išvengti atsakomybės teismo įžeidimu kaltinamam Viktorui Uspaskichui. Tą kartą klausimas išspręstas, kai Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pažadėjo rudens sesijoje inicijuoti Etikos ir procedūrų komisijos pertvarką. Negana to, opozicijos atstovai tvirtina sulaukę grasinimų už tai, kad atsisakė, jų teigimu, prisidėti prie V. Uspaskicho dangstymo.
„Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas M. Zaščiurinskas iniciavo vertinimą tų komisijos narių, kurie atsisakė dalyvauti tame antistatutiniame komisijos veiksme, jis pasiūlė tokias išvadas, kad drausmine turi būti įvertinti tie komisijos nariai“, – teigia Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys Povilas Urbšys.
Jis sako, kad Darbo partijos atstovai bandė savo patriarcho gelbėjimui išnaudoti ir Žmogaus teisių komitetą. Mat Lietuvos teisėsauga jau seka gegužę į Europarlamentą išrinkto V. Uspaskicho pėdomis. Spalį Žmogaus teisių komitete sumanyta prastumti sprendimą, kuriame juodu ant balto surašyta, kad Darbo partijos byla politizuota. P. Urbšys sako, kad jei Seimo komitetas būtų patvirtinęs, jog byla politizuota, tai reikštų visišką V. Uspaskicho reabilitavimą ne tik Europarlamente, bet ir visuose teismų procesuose Lietuvoje ir Strasbūre. Tam pasipriešinę komiteto nariai gali būti svarstomi etikos sargų už atsisakymą dalyvauti posėdyje.
„Negana to, manau, kad būta norų sudaryt precedentą, kad ir kiti Seimo nariai būtų baudžiami drausmine tvarka, jeigu atsisakytų dalyvauti Darbo partijos kriminalizuotame veiksme. Pagal Zaščiurinską, tai yra nusižengimas būtent Seimo etikai ir procedūrai“, – aiškina P. Urbšys.
Pastaruoju metu pasitraukusį Etikos komisijos pirmininką Valentiną Stundį pavaduojantis Darbo partijos narys Mečislovas Zaščiurinskas tvirtina, kad ir atsisakęs dalyvauti posėdyje Seimo narys yra vertas apkaltos.
„Nes kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, kad Seimo narys, kuris atsisako vykdyti savo pareigas, viena iš pareigų yra privalomas dalyvavimas atitinkamo Seimo komiteto arba Seimo komisijos darbe, jam gresia apkalta. Kas su Venckiene ir buvo padaryta“, – tikina Seimo Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas M. Zaščiurinskas
Ketvirtadienį opozicija oficialiai informavo Seimą, kad atšaukia visus savo atstovus, tarp jų ir Etikos komisijos pirmininką V. Stundį. Seimo Statutas numato, kad etikos sargams turi vadovauti tik opozicijos atstovas. Po šio opozicijos demaršo valdantieji tikina, kad Etikos ir procedūrų komisijos pertvarkos klausimas nėra vilkinamas, o konfliktas apskritai tėra politikų asmeninių ambicijų rezultatas.
„Čia daugiau asmenybių nesutarimo klausimas, ir mes jį tikrai išspręsime vienaip ar kitaip. Na, aš nesakyčiau, kad stringa. Pateikimą praėjo Statuto pataisa ir dabar yra Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prašėme ne vieną kartą komiteto, kad jis įsitrauktų į darbotvarkę, bet žinant, koks krūvis yra Teisės ir teisėtvarkos komitete ir kiek daug teisės aktų per jį praeina, tai turbūt dar neatėjo eilė svarstyti“, – mano Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
„Pati Etikos komisija įstrigo. Mes trečiadienį ruošiamės svarstyti projektą, kuris yra dar praeitos kadencijos, kur siūloma grąžint senąją tvarką“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Politologas sako, kad Etikos ir procedūrų institucija – pagrindinė Seimo savireguliacijos institucija, kurios pareiga prižiūrėti, kad būtų skaidriai priimami teisės aktai. Komisijos darbo paralyžiavimas greičiausiai atspindi ir situaciją parlamente.
„Seimas realiai neturi savikontrolės mechanizmo, vadinasi, jis gali elgtis tikrai neprognozuojamai, galbūt paminti netgi Konstitucijos, savo paties Statuto reikalavimus. Ir jis neturės galimybių pripažinti savo klaidų– sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Tomas Janeliūnas.
Ši istorija gali sutrikdyti svarbius Seimo sprendimus, pavyzdžiui, kitų metų valstybės biudžeto tvirtinimą, tačiau ji gali būti naudinga rinkėjams, nes apnuogino kai kuriuos procesus Parlamente ir galbūt padės kam nors apsispręsti balsuojant per kitus Seimo rinkimus.
