Seimas antradienį po svarstymo pritarė vyriausybės parengtoms ir Seimo Kaimo reikalų komiteto patobulintoms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms. Kai kurie parlamentarai teigia abejojantys, ar taip daliai šalies gyventojų nebus sukurtos išskirtinės sąlygos, tačiau Seimo posėdyje nė vienas iš jų nekalbėjo apie gyventojų, tebelaukiančių, kol jiems bus atkurtos nuosavybės teisės, lūkesčius.
Siekia spartinti nuosavybės teisių atkūrimą
Už tai, kad siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą miestuose, už miestuose turėtą žemę būtų galima atlyginti „lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje“, balsavo 60, prieš 10, susilaikė 25 parlamentarai.
Įstatymo pataisose taip pat siūloma sudaryti galimybę tebelaukiantiems, kol jiems bus atkurtos nuosavybės teisės, iki kitų metų kovo pakeisti savo sprendimą ir vietoje turėtos žemės pasirinkti kompensaciją mišku. Tačiau dėl terminų, iki kada reikės apsispręsti, dar svarstys Kaimo reikalų komitetas.
Buvo sąmoningai laukusių?
Diskusijose konservatorius Arvydas Anušaukskas pageidavo rimtesnių argumentų, dėl ko reikia sudaryti papildomą kompensavimo už miestuose turėtą žemę būdą. „Piliečių nuosavybės atkūrimas pasiekė logišką pabaigą, o kaip su tais, kurie susigrąžino ir neturėjo tokios galimybės? Dabar keliems tūkstančiams keičiamas įstatymas, sukuriamos ypatingos sąlygos, bet yra daugybė žmonių, kurie tokių sąlygų neturėjo. Aš nematau šiame įstatyme nieko kito, tik ypatingų sąlygų nustatymą tiems, kurie matyt sąmoningai, gal žinodami iš anksto laukė tokio įstatymo pakeitimo“, – sakė jis, ragindamas svarstyti kitus kompensavimo būdus.
Jam oponuodamas liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad galima galvoti apie kitus kompensavimo būdus. Tačiau anot jo, tai ir yra „kitas kompensavimo būdas – gal būt ne idealus“. Pasak E. Gentvilo, kadangi valstybė turi apie 90 tūkst. ha rezervinių miškų, todėl jei keliolika ar keliasdešimt tūkst. ha bus atiduota kaip kompensacija buvusiems savininkams už mieste turėtą nuosavybę, „atsiras tikrasis miško savininkas, kuris imsis tą mišką prižiūrėti, arba tie miškai pateks į pirkimo-pardavimo rinką“.„Čia yra instrumentas kaip sutvarkyti dalį valstybės rezervuotų miškų“, – sakė liberalas, aiškindamas dėl ko jis pritaria tokiam kompensavimo būdui.
Be kaltės kalti?
Seimo posėdyje niekas nekalbėjo apie gyventojų, tebelaukiančių, kol jiems bus atkurtos nuosavybės teisės, lūkesčius.
Priminsime, kad prieš kelerius metus, gyventojams, nusprendusiems atsisakyti kitų kompensavimo būdų, pavyzdžiui, vertybiniais popieriais, o paprastai sakant, valstybės turimomis įmoniūų akcijomis, ir laukti, kol valdžia atmatuos jiems žemės lopinėlį kitoje miesto vietoje mainais už tą, ant kurio sovietmečiu išdygo kiti statiniai, jau buvo siūlyta galimybė žemės miestuose neatgavusiems piliečiams pakeisti savo valią ir vietoje akcijų gauti kompensaciją pinigais. Tačiau kompensuoti už turėtą žemę buvo siūloma pagal vadinamuosius verčių žemėlapius, kuriuose žemės kaina yra gerokai mažesnė negu tos pačios žemės kaina rinkoje.
Priminsime, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus.
Todėl kyla klausimas, ar tokios pataisos nepažeis kitų piliečių teisėtų lūkesčių – pavyzdžiui, tų, kurie anksčiau negalėjo pasirinkti tokio atlyginimo būdo ir, tarkime, jau nesitikėdami sulaukti tėvų ar senelių turėto žemės lopinėlio, pasirinko kompensaciją pinigais pagal minėtus verčių žemėlapius, ir dėl to finansiškai galimai pralošė?
Tačiau galima svarstyti ir kitaip. Galima spėti, kad dauguma tų, kurie kantriai laukė nuo pat 1991-ųjų, kuomet prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimas, būtent žemės lopinėlio, nesusigundys ir mišku. Todėl pastangos šiaip ne taip baigti restitucijos procesą ir vėl neatneš laukiamo rezultato.
Tik įdomu, kodėl nuosavybės tebelaukiantys žmonės turi likti kalti, jei vietinė valdžia jiems sklypų niekaip neprisiruošė atmatuoti ir suprojektuoti?
