Parlamentarai pradeda pirmąjį deficitinio 2014 metų biudžeto projekto svarstymą. Seimas ketvirtadienį išklausys komitetų siūlymus dėl papildomo finansavimo ir grąžins projektą taisyti Vyriausybei.
2014-ųjų biudžetas yra pirmasis dabartinės valdančiosios daugumos, kurią sudaro socialdemokratai, "darbiečiai", "tvarkiečiai" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, parengtas valstybės pajamų ir išlaidų planas. Šių metų biudžetą buvo parengusi buvusi dešiniųjų valdžia, o po rinkimų naujoji kairiųjų Vyriausybė projektą tik pakoregavo.
Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas Bronius Bradauskas teigė, kad kitų metų biudžetas - toks, kokį įmanoma suprojektuoti, nes esą buvusios valdžios palikimas "iki galo neleido išspręsti tų problemų, kurias galėjome išspręsti".
"Drąsos kelio" frakcijos narys Povilas Gylys 2014 metų biudžetą pavadino regresiniu, o Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė priekaištavo Vyriausybei dėl algų atstatymo ir taip nemažai uždirbantiems valdininkams.
Pasak liberalsąjūdiečio Eligijaus Masiulio, kitais metais biudžeto pajamos planuojamos 1 mlrd. litų (4,8 proc.) didesnės negu šiais metais, tačiau didžioji jų dalis planuojama iš pelno mokesčio. Anot parlamentaro, valdantieji "atsuko nugarą" mokesčius mokanties gyventojams ir verslininkams.
Jis taip pat priekaištavo, kad 0,4 proc. didinamos valstybės valdymo išlaidos. Tai susiję su atlyginimų valdininkams atstatymu į ikikrizinį lygį.
"Tvarkietis" Petras Gražulis pripažino, kad kitų metų biudžetas nėra socialiai atsakingas.
"Tai dėl antikonstitucinių sprendimų", - teigė jis, pripažinęs, kad diržų veržimasis per krizę buvęs teisingas, nors ir prieštaraujantis įstatymams.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė atkreipė dėmesį į tai, kad valdantieji griežtina savivaldybių finansų priežiūrą: "Savivaldybių skolos turi mažėti, nes jos yra labai rizikingos".
R.Tamašunienė siūlė toms savivaldybėms, kurios tvarkosi geriau, pagalvoti apie atlyginimų didinimą mažiausias algas gaunantiems darbuotojams.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikavo valdančiuosius, kad jie į kitų metų biudžetą nesugebėjo perkelti nuostatų dėl progresinių mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų maistui, algų didinimo viešojo sektoriaus darbuotojams.
A.Kubilius biudžeto projektą pavadino "kvintesencija valdžios savanaudiškumo", tačiau teigė sveikinantis valdančiuosius, kad vykdė atsakingą finansų politiką ir nenutarė "nei labiau praskolinti, nei labiau apmokestinti".
"Darbietė" Virginija Baltraitienė piktinosi, kad nebuvo rasta 300 mln. litų ir todėl nepadidinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, nors 10 litų nepadidinta bazinė pensija. Tačiau ji vylėsi, kad 2014 metais bus galimybė biudžetą peržiūrėti.
BFK, skirtingai negu ankstesniais metais, šįkart nesiūlo didinti biudžeto išlaidų, nors gavo siūlymų kitais metais didinti arba perskirstyti 2,1 mlrd. litų išlaidų.
Pasiūlymus buvo pateikę 62 Seimo nariai - jeigu būtų nutarta tenkinti visus jų norus, biudžete reikėtų numatyti papildomai 1,225 mlrd. litų.
2014 metams papildomai 73 tūkst. litų siūloma skirti tik Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai - lėšos tam būtų imamos iš Finansų ministerijos asignavimų.
BFK 5 procentiniais punktais siūlo didinti leistiną savivaldybės grynojo skolinimosi limitą - nuo 10 iki 15 proc. bendrų pajamų kartu su valstybės biudžeto dotacija.
BFK taip pat pritarė Seimo narių, Savivaldybių asociacijos siūlymui atsisakyti atsiskaitymo tarp savivaldybių už migruojančius mokinius. Komitetas palaikė asociacijos siūlymą sutaupytas dotacijas mokinio krepšeliui leisti perskirstyti kitoms švietimo reikmėms, pirmiausia įsiskolinimams dengti.
Komiteto duomenimis, švietimo įstaigų pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai siekia apie 100 mln. litų.
Beveik 80 mln. litų komitetas siūlo rasti ir paskirstyti policijai, žemdirbiams, kultūros darbuotojams ir melioracijai.
Be to, komitetas perduoda ir pluoštą siūlymų dėl papildomų lėšų įvairioms sritims. Ministrų kabinetui siūloma įvertinti 813,5 mln. litų vertės prašymus - aplinkos apsaugai, ekonomikai didinti asignavimus 231,4 mln. litų, viešajai tvarkai, visuomenės apsaugai - 158,4 mln. litų, socialinei apsaugai – 33,1 mln. litų, sveikatos apsaugai – 312,3 mln. litų, švietimui, kultūrai, sportui – 78,2 mln. litų.
Daugiabučių namų modernizavimui vietoj numatytų 23 mln. litų siūloma skirti 40 mln. litų.
Antras biudžeto projekto svarstymas numatytas gruodžio 5-ąją, o priėmimas - iš karto po to vyksiančiame plenariniame posėdyje.
Kitais metais į biudžetą numatoma surinkti apie 800 mln. litų daugiau pajamų nei šiais metais. Tačiau maždaug trečdalis šio augimo teks išlaidioms, didinant algas valstybės tarnautojams, politikams ir pareigūnams - vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, jiems numatoma išmokėti papildomai apie 250 mln. litų.
Be to, daugiau lėšų kitąmet ketinama skirti valstybinėms pensijoms, kurios turėtų pasiekti iki krizės buvusį lygį.
Valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos ir kita parama kitąmet turėtų siekti 25,84 mlrd. litų, asignavimai - 26,692 mlrd. litų, o deficitas - 851,708 mln. litų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
