Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad premjerui Gediminui Kirkilui suorganizuota interpeliacija būtų išvertusi jį iš posto, jeigu būtų įvykęs slaptas balsavimas. Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neigia A.Kubiliaus įtarimus, jog valdanioji koalicija lemiamu momentu ministrui pirmininkui galėjo atsukti nugarą.
Savo nuojautą konservatorius grindžia pateikdamas socialliberalo Antano Valionio pavyzdį. Pastarasis buvo pasiūlytas užimti Seimo pirmininko pavaduotojo postą, tačiau slaptame balsavime jo kandidatūra buvo atmesta.
Ir nors, pasak I.Šiaulienės, socialliberalas į Seimo vicepirmininko kėdę gali būti siūlomas ir antrąkart, bet A.Kubilius mano, jog nepavykęs A.Valionio mėginimas tapti Seimo pirmininko pavaduotoju rodo ne ką kita, kaip tik valdančiosios socialdemokratų, socialliberalų, liberalcentristų, valstiečių liaudininkų koalicijos silpnumą.
„Slaptas balsavimas dėl A.Valionio pasitikėjimo parodė, kad valdanti dauguma slaptame balsavime labai lengvai virsta mažuma“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Tėvynės sąjungos lyderis.
A.Kubilius taip pat priminė ir prieš porą metų vykusį balsavimą dėl tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko. Nepaisant daugumos deklaruotos paramos, socialliberalų lyderis buvo atstatydintas, tuomet jo vadovaujama partija pasitraukė iš koalicijos ir taip sužlugdė socialdemokratų, valstiečių liaudininkų, Darbo partijos ir socialliberalų daugumą.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė I.Šiaulienė atmeta bet kokius konservatoriaus teiginius, neva valdantieji specialiai siekė interpeliacijos procedūrą pabaigti nepasiekus slapto balsavimo laiptelio - tai yra nepasitikėjimą užbaigti nutarus, kad premjero atsakymai tenkina parlamentarus.
„Bandymas aiškinti, kad ji (premjero interpeliacija - BNS) nesėkminga opozicijai tik todėl, kad nebuvo slapto balsavimo... Anaiptol, tiesiog tai yra ne mūsų nuopelnas, o mes laikėmės visų procedūrų, kaip ir numatyta Seimo Statute“, - atsikerta socialdemokratė.
Pasak jos, dėl esamų procedūrų turinio reikia dėkoti patiems konservatoriams, kurių narys Jurgis Razma esą prieš dešimt metų pateikė Seimo Statuto pataisas, leidžiančias interpeliaciją nutraukti be jokių pasekmių pripažinus, jog nepasitikėjimo sulaukusio premjero ar ministro atsakymai yra vertintini teigiamai.
„Konservatoriai kažką planuoja sau, bet pasitarnauja kitiems, o paskui bando apkaltinti, kad tai valdančios daugumos partijų vadovų nenoras išbandyti savo tvirtumą“, - sakė I.Šiaulienė.
Praėjusią savaitę Seime vyko galutinis balsavimas dėl nepasitikėjimo premjeru G.Kirkilu, tačiau po žodžiu išdėstytų atsakymų į interpeliacijos klausimus ir diskusijos parlamentarai trapia balsų dauguma nutarė, jog ministro pirmininko atsakymai juos tenkina, todėl nebeprireikė slapto balsavimo, o G.Kirkilas išsilaikė poste.
Nepasitikėjimo procedūrą inicijavo Seimo nariai, priklausantys opozicinių konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoms.
