Parlamente svarstomi du alternatyvūs projektai, kurie leistų dokumentuose rašyti nelietuviškas raides kaip x, w ir q. Vienas projektas lotyniškos abėcėlės raides leistų naudoti pagrindiniame paso puslapyje, kitas - tik papildomame. Dėl pastarojo projekto buvo surinkti ir piliečių parašai. Šis projektas dar nėra baigęs savo kelio per komitetus – pagrindiniu paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jo dar nesvarstė, Žmogaus teisių bei Biudžeto ir finansų komitetai išsakė neigiamą nuomonę, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė tobulinti pagal pateiktas pastabas.
„Mes numatę, kai tik prasidės Seimo sesija, po rugsėjo 10 dienos, svarstyti, nes visą laiką laukėme, kol praeis papildomus komitetus. Mūsų čia blogos valios (vilkinti) nebuvo, ir mes planuojame rugsėjo mėnesį svarstyti, nors, atvirai sakant, aš nežinau, ar iki rinkimų mes spėsime šitą įstatymą priimti, ar atiduosime kitai kadencijai. Bus mažai Seimo posėdžių, bijau prognozuoti“, – BNS sakė ŠMKK vadovas „darbietis“ Raimundas Paliukas.
„Mes norime komitete padaryti klausymus, kad dalyvautų Lietuvių kalbos instituto, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, universiteto lituanistai. Norim dar sykį padaryti plačią diskusiją, nes tai labai jautrus klausimas ir labai svarbus. Mes tikrai komitetas, trylika žmonių, nepriimsime sprendimo, nepadarę klausymų, kad būtų plačiai išdiskutuotas tas klausimas“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Juda per lėtai
Originalią pavardžių rašymą dokumentuose leisti siūlantis Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sako, kad projektai Seime juda lėtai, nes nėra vieningos nuomonės.
„Aišku, kad bandoma (klausimą vilkinti), sunku tuo klausimu yra, nors jau ir gal keturi ar penki teismai įvyko, kurie priteisė (išduoti dokumentus originalia pavarde), tas projektas yra ne tik tautinių mažumų žmonėms, bet ir pilietėms, kurios yra ištekėjusios už užsieniečių. Teismai jau eina priekyje, iš esmės tai yra įteisinta, o projektas, kurį teikia visuomenininkai, jis dar labiau neatitinka realybės. Procesas dėl įvairių priežasčių stringa – vieni įsivaizduoja, kad tai nepopuliaru, kiti – dėl kitų priežasčių“, – BNS sakė G.Kirkilas.
Pasak ERK vadovo, prie originalios pavardžių rašybos bus grįžta rudenį, nors jis pats abejoja, ar priešrinkiminis laikotarpis – tam geriausias tarpsnis. „Greičiausiai tai bus rudens sesijoje, aš nežinau, ar priešrinkiminis laikotarpis tam tinka, greičiausiai nelabai, bet toks yra planas šiuo metu. (...) Aš vis tiek turiu vilties, manau, kad reikia užbaigi tą procesą, vienaip ar kitaip. Dabar dalis parlamentarų nenori net svarstyti ir parodyti savo nuomonės, čia yra pagrindinė(strigimo) priežastis. Tai yra iš tų projektų, kur labai daug nuomonių ir labai sunku teikti jį, labai skirtingos nuomonės Seime“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Tuo tarpu projektą dėl originalios rašybos papildomame puslapyje pasiūlęs buvęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas konservatorius Valentinas Stundys kelia versiją, kad projektas vilkinamas valdančiųjų, šiems abejojant, ar pavyks surinkti reikiamą balsų skaičių savo variantui.
„Turbūt koalicija abejoja savo galimybėm priimti vieną ar kitą poziciją ir turbūt dėl to meta į rudenį. O ruduo iš tikrųjų tokiems dalykams bus labai netinkamas metas, tai rinkimų kampanijos metas ir panašu, kad šita problema bus kaip karšta bulvė permesta kitai kadencijai. Beveik tris kadencijas šitą problemą mėtom vis tolyn nuo sprendimo priėmimo“, – BNS sakė V.Stundys.
Surinkti parašai
Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pernai rudenį surinko per 50 tūkst. piliečių parašų teikti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektui, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba, o piliečio pageidavimu antrame puslapyje gali būti rašoma originali pavardė ir vardas lotyniško pagrindo rašmenimis. Šis projektas vis dar neapsvarstytas pagrindiniame komitete.
Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui neigiamą išvadą pareiškė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jis yra apsisprendęs pritarti socialdemokratų parengtam projektui, kad reikia leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.
