Komisija ketvirtadienį planuoja apsispręsti, ar yra pagrindas N.Venckienės apkaltai (papildytas)
Seimo laikinoji komisija planuoja ketvirtadienį balsuoti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą posėdžių nelankančiai „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei.
Komisijos pirmininkas socialdemokratas Vytautas Saulis vylėsi, kad komisijos sprendimas bus priimtas, nes pagal Seimo pavedimą ketvirtadienį ji privalo baigti darbą arba kreiptis į parlamentą dėl įgaliojimų pratęsimo.
„Kadangi yra viena nuomonė, kad yra pagrindas pradėti apkaltą, kita – kad nėra, sutarėme, kad parengsime du mūsų komisijos sprendimo variantus (...). Norime šiandien užbaigti komisijos darbą, kaip mums nustatė Seimas savo nutarimu. Jeigu kartais nepavyktų to padaryti, prašysime pratęsimo, bet manau, kad turėtume užbaigti“ – žurnalistams Seime sakė V.Saulis.
Jis pranešė, kad naujausiais Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, N. Venckienė praleido 64 plenarinius posėdžius bei 25 Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kurio narė yra, posėdžius.
„Manau, kad normalioje visuomenėje, normalioje aplinkoje nelaikytų žmogaus, kuris jau daugiau nei pusė metų nedalyvauja“, – tvirtino V.Saulis.
Per rytą vykusį komisijos posėdį išklausytas apkaltos iniciatorių atstovas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis, apsikeista nuomonėmis.
„Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas komisijoje Povilas Gylys po posėdžio žurnalistams sakė matąs, kad trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai – yra sudariusios „politinį kartelį“ ir ketina įjungti apkaltos N.Venckienei mechanizmą.
„Susitarimas yra tarp trijų politinių jėgų. Akivaizdus. Balsavimai visi pagal partinį principą. Mano bandymai pasakyti, kad yra ryšys tarp teisinės neliečiamybės atėmimo balandžio 9 dieną, kuris buvo grįstas, mano supratimu, sufabrikuota generalinio prokuroro medžiaga, ir N.Venckienės nelankymo, negirdimi. Dauguma ignoruoja šitą faktą“, – tvirtino P.Gylys.
„Mano manymu, N.Venckienei buvo reali grėsmė, kad su ja galbūt net fiziškai bus susidorota, todėl ji paliko Lietuvą kartu su savo vaiku. Bet pas mus visas akcentas – nelankė posėdžių. Taip, tai neginčytinas faktas, klausimas – kodėl. Mano supratimu, vyksta politinis susidorojimas“, – kalbėjo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos narys.
Vienas iš apkaltos iniciatorių E.Masiulis vylėsi, kad kitą savaitę dėl apkaltos minėtai parlamentarei pradėjimo balsuos visas Seimas ir priims sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nustatytų, ar, neatlikdama savo pareigų, parlamentarė nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė priesaikos.
Liberalo tvirtinimu, nors N.Veckienės nėra Lietuvoje, ji turi teisę gintis per apkaltos procesą.
„Atskiri Seimo statuto straipsniai numato, kaip apkalta vyksta. Ten aiškiai parašyta, kad apkaltos proceso metu arba pats kaltinamasis sau atstovauja, arba tai daro per advokatus. Jeigu ponia Venckienė nuspręstų pati nesirodyti, ji turi teisę turėti savo atstovus advokatus, kurie visus argumentus už ją išdėstytų. Galimybė gintis yra numatyta“, – akcentavo E.Masiulis.
Apkaltą N. Venckienei inicijavo opozicinis Liberalų sąjūdis argumentuodamas, kad ji praleido daugiau kaip 50 plenarinių posėdžių, kuriuose buvo numatytas balsavimas, taip pat nedalyvavo Seimo struktūrinių padalinių posėdžiuose.
Pasak apkaltos iniciatorių, neatlikdama savo kaip Seimo narės pareigų N.Venckienė „šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą Seimo nario priesaiką“.
N.Venckienė Seime nebesirodo nuo balandžio, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Policija yra paskelbusi politikės paiešką, teisinės pagalbos prašymai išsiųsti į JAV.
Šiaulių apygardos prokuratūra siekia N. Venckienę apklausti. Prokurorai pernai spalį jai pareiškė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Įtariama, kad N. Venckienė prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
