Šiandien Seimas padidino Lietuvos gynybos biudžetą 2014 metams 130 mln. litų, įgyvendindamas š. m. kovo 29 d. Lietuvos politinių partijų susitarimą dėl 2014–2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kuriame įsipareigojama iki 2020 metų pasiekti 2 proc. BVP krašto apsaugai.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, „šiemet papildomi asignavimai leis atkurti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, užtikrins Lietuvos pasirengimą dalyvauti su NATO sąjungininkais bendruose mokymuose ir pratybose, leis sklandžiai teikti priimančiosios šalies paramą Lietuvoje dislokuotiems NATO sąjungininkams“.
Krašto apsaugos ministerijai papildomai bus skirti 85 mln. litų biudžeto asignavimų. Pagrindinis šių lėšų šaltinis yra šiemet prognozuojamos didėjančios akcizų pajamos. Taip pat pasiūlyta padidinti Privatizavimo fondo sąmatą ir iš jo krašto apsaugai papildomai skirti dar 45 mln. litų.
Socialdemokratai primena, kad Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos koalicinė Vyriausybė (2006–2008) buvo įsipareigosi 2 proc. BVP krašto apsaugai pasiekti iki 2014 metų. Tačiau 2008 metų pabaigoje į valdžią atėjo konservatoriai, kurių valdymo metu krašto apsauga neteko beveik milijardo litų, kelių šimtų milijonų – užsienio reikalai, diplomatija, kitos šalies saugumui svarbios institucijos.
Konservatoriai argumentuoja, jog buvo ekonominė krizė, išlaidas reikėjo mažinti. Tačiau dar gilesnė krizė buvo ir mūsų kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Latvija gynybos išlaidų beveik nemažino, o Estija, išlaikiusi tą pačią gynybos biudžeto sumą, nukritus bendram vidaus produktui, nes gynybos biudžetas yra skaičiuojamas būtent nuo BVP, pasiekė du nuošimčius vidaus produkto, kaip yra sutarta tarp Aljanso šalių. Estija taip galėjo pasielgti todėl, jog prieš krizę turėjo subalansuotą biudžetą ir finansines atsargas. Latvija skolinosi pigiai iš Tarptautinio valiutos fondo, todėl greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis įveikė krizę nei Lietuva.
2009 metais tuometinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įrodinėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jog krašto apsaugos biudžetas per didelis, turi „riebalų“, kuriuos reikia nupjauti. Ir nors su tuo nesutiko net dalis konservatorių komiteto narių, tai buvo padaryta.
