Po ketverių metų diskusijų Seimas ketvirtadienį priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jis turėtų sudaryti galimybes nubausti prieš šeimos narius smurtaujančius asmenis, net jei auka yra įbauginta ir nesiryžta rašyti skundo policijai ar po smurtautojo pažadų pasikeisti jam atleidžia.
Įstatyme numatyta, kad aukos interesams atstovautų valstybė, o smurtautojas teismo sprendimu galėtų būti atskirtas nuo šeimos, jam taip pat galima būtų uždrausti bendrauti su auka. Įrodžius kaltę, agresyvusis šeimos narys galėtų būti iškeldinamas iš šeimos būsto.
Nors sąvoka „artima aplinka“ daugeliui pirmiausia asociuojasi su šeima, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes ji gali apimti ir partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais siejamus asmenis, taip pat kartu gyvenančius žmones, vedančius bendrą ūkį ar buvusius sutuoktinius.
Smurtu teisės aktas įvardija veikimu ar neveikimu daromą tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, dėl kurio auka patiria fizinę, materialinę ar moralinę žalą.
Smurtas artimoje aplinkoje arba teismo nustatytų aukos apaugos priemonių pažeidimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, fizinis, seksualinis smurtas, jei tai sukelia sveikatos sutrikdymą, užtrauktų tik baudžiamąją atsakomybę, smurtautojui taip pat gali būti priteista atlyginti padarytą žalą.
Parlamentarė Dalia Kuodytė Seime šiandien priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą vertina kaip pirmą svarbų žingsnį siekiant pažaboti smurtautojus.
„Bene ketverius metus kalbėjome ir derinome šį įstatymo projektą. Tokio įstatymo, reglamentuojančio smurtą artimoje aplinkoje, iki šiol neturėjome vieninteliai visoje Europos Sąjungoje. Todėl šiandien išties yra pagrindo džiaugtis visiems. Ne tik kone trečdaliui Lietuvos moterų, kurios, kaip rodo apklausos, yra patyrusios smurtą“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, viena įstatymo pataisų iniciatorių D. Kuodytė.
Parlamentarės manymu, iki šiol galiojusi teisinė sistema veikė tarsi apversta aukštyn kojomis – dažnai smurtą patyręs asmuo ne tik turi iškęsti dvasinį ir fizinį skausmą, bet ir išsikelti iš savo namų. „Taigi, auka tarsi tampama du kartus. Naujojo įstatymo tikslas – įtvirtinti, kad smurtą patyręs asmuo būtų ginamas iš karto bei siekti kuo greičiau įvertinti smurtautojo veiksmus“, – teigė Žmogaus teisių komiteto narė D. Kuodytė.
Ji pabrėžė, kad naujuoju įstatymu pirmą kartą aiškiai pasakoma, kad smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. „Taigi, tai nėra joks nekaltas „buitinis konfliktas“, kaip dabar įvardijami smurto atvejai“, – teigė D. Kuodytė.
Vienas didžiausių naujojo įstatymo laimėjimų, anot D. Kuodytės, yra tai, kad aukai, kai smurtavimo faktas akivaizdus, nereikės pačiai rašyti pareiškimo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme užfiksuota, kad patys policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą. Įstatymu taip pat užfiksuotas įsipareigojimas smurtautojui nedelsiant išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu. Laikiną iškeldinimą, pagal įstatymą, privalo užtikrinti policijos pareigūnai.
D. Kuodytė priminė, kad rengto įstatymo pavadinimą teko koreguoti dėl Vyriausybės intencijų „šeimos“ sąvoką išimtinai sieti su sutuoktiniais ir jų vaikais.
Dėl to pradinis „Apsaugos nuo smurto šeimoje“ įstatymas buvo pakeistas – jame sąvoką „šeima“ pakeitė „artima aplinka“. „Artima aplinka“ naujuoju įstatymu įvardijama aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ar tvarkantys bendrą ūkį.
Už įstatymo priėmimą balsavo 88 parlamentarai, du susilaikė, o vienas jam nepritarė. Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
