„Šio pakeitimo esmė yra nuo 2027 metų iš esmės pakeisti bendrojo ugdymo mokyklos brandos vertinimą. Nuo 2027 metų brandos vertinimą sudarytų keturios esminės dalys. Pirmoji dalis būtų brandos egzaminai, visiems vienodai privalomi, ir tai sudarytų 50 proc. nuo visų vertinimų“, – sakė projektą pristatęs E. Jovaiša.
Taip pat moksleivio baigiamąjį balą sudarytų mokymosi dalykų metinis vidurkis, baigiamasis darbas ir neformalaus švietimo pasiekimai. Ugdytinio brandos aukščiausias balas būtų nustatytas 100, norint gauti atestatą reikėtų surinkti ne mažiau nei 60 balų.
Už tokias Švietimo įstatymo pataisas šią savaitę po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 21 ir susilaikė 26 parlamentarai. Toliau pataisas svarstys komitetai, dėl jų paprašyta Vyriausybės išvados.
Pagal projektą, visi abiturientai turėtų laikyti penkis egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos, pilietinės brandos, gamtos mokslų. Egzaminų rezultatai lemtų pusę brandos balų.
„Taigi tas brandos atestatas, vertinimas susidarytų iš 100 balų, tai yra brandos egzaminai – 50 balų, vidurkiai – 20 balų, brandos darbas – 15 balų ir kompetencijų portfelis – 15 balų“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Jis siūlo, kad naujoji sistema įsigaliotų nuo 2027 metų.
„Todėl ir pasirinkta tokia data – 2027 metai, kad ateinančio rudens aštuntokai jau žinotų, kad mes vertinsime jo darbo sistemingumą, kurį kaip tik ir atskleidžia vidurkiai“, – teigė parlamentaras.
Švietimo įstatymo pataisas su E. Jovaiša teikia „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata, valstietė Aušrinė Norkienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai Saulius Skvernelis, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė.
Už pataisas kalbėję parlamentarai teigė, jog jos tiksliau parodytų moksleivio pasiekimus nei egzaminai, nes būtų vertinamas ilgesnis laikotarpis.
„Egzaminų metu per tą vieną valandą iš esmės sprendžiasi vaiko ateities likimas. Toks pasiūlymas iš esmės vaikui sumažintų stresą, palengvintų stojimą į universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas, kad būtų vertinamas ne tik tą akimirką gautas kažkoks įvertinimas, pažymys, bet ir dalies, tarkime, dvejų, trejų metų vidurkis“, – sakė valstietis Arvydas Nekrošius.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad „įstatymo projektas yra toks, liaudiškai tariant, žalias“. Pasak jo, projektas galėtų prieštarauti Konstitucijai, taip pat būtina, kad jį įvertintų Vyriausybė ir Rektorių konferencija.
„Kita vertus, suplakimas neformaliojo ugdymo ir neformaliojo, papildančio formalųjį, yra arba visiškas nesupratimas šios esmės, arba tyčinis noras įvelti mus į visišką košę todėl, kad neformalus švietimas šiandien neturi jokių rėmų, jokios sistemos, pagal kurią būtų vykdoma viena ar kita programa. Bet kokiame rūsyje kokia nors muzikinė mokykla arba archeologų būrelis neregistruotas reiškia galimybę pridėti kokį nors pliusą tiems vaikams“, – kalbėjo V. Juozapaitis.
Šiuo metu norint gauti brandos atestatą reikia būti išlaikius du brandos egzaminus. Vienas iš jų – lietuvių kalbos ir literatūros – yra privalomas. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – galima rinktis savo nuožiūra. Tačiau norint studijuoti aukštojoje mokykloje ar pretenduoti į valstybės finansavimą studijuojant, reikia išlaikyti daugiau egzaminų.
