Pirmadienį Seimas nutarė tik pasitarti su tauta dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Nepavykus visuomeninei iniciatyvai surengti privalomąjį referendumą, Seime pasitenkinta konsultaciniu. Už atitinkamą Seimo nutarimą pirmadienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 11 parlamentarų.
Parlamentui sprendžiant, koks referendumas turėtų būti - privalomasis ar patariamasis, parlamentarų balsai pasiskirstė taip: 77 Seimo nariai parėmė konsultacinį referendumą, trys - privalomąjį, o 10 parlamentarų susilaikė.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius teigė, jog pati referendumo iniciatyva neapgalvota: „Ko siekiama šiuo referendumu? Gauti tautos mandatą nevykdyti stojimo į Europos Sąjungą sutarties ar jį gauti deryboms?“
Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlė pasimokyti iš airių, kurie nieko neišsigando ir referendume nepritarė Lisabonos sutarčiai.
„Europos Komisijai mes geri, kai tylime. Mūsų tylaus susitaikymo laukia tie, kurie laukia, kada galės užimti atsiradusią nišą rinkoje“, - kalbėjo B. Vėsaitė.
Darbo partijos (DP) frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys portalui „Balsas.lt” sakė esąs įsitikinęs, jog reiktų net ir privalomojo referendumo, nes tokiu klausimu piliečių dera atsiklausti. Jis atmetė teiginius, jog Lietuvos žmonės jau balsavo už IAE uždarymą referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) metu. „Niekur ten nebuvo tokio klausimo parašyta. Pagaliau dabar yra kita situacija ir piliečiai turi teisę pareikšti savo valią“.
Seimo narys siūlė net paskaičiuoti, kiek kainuos pabrangusi elektra ir ar nebūtų paprasčiau grąžinti ES skirtas IAE uždarymui lėšas (apie 1 mlrd. JAV dolerių). Seimo narys negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl partija neagitavo rinkti parašų, kuomet tai darė neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), kai kurios profsąjungos ir Liberalų sąjūdis (LS).
Tačiau konservatorių lyderis Andrius Kubilius antrino prezidentui Valdui Adamkui, kritikavusiam pačią referendumo idėją. A. Kubilius citavo Gedimino Kirkilo laišką Seimo nariams ir teigė, kad Vyriausybė jau ir taip viską daro, kad IAE darbas būtų pratęstas. Konservatorius sakė, jog referendumas galėtų pakenkti pačioms deryboms su Europos Sąjunga, o Vyriausybė tiesiog pasakytų nieko dėl to nebegalinti padaryti bei išvengtų politinės atsakomybės.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Birutė Vėsaitė irgi ragino Vyriausybę derėtis, tačiau sakė, kad referendumas, kaip aukščiausia demokratijos forma, tam tik padėtų. B. Vėsaitė priminė, kad šalies energetiniai nuostoliai per metus, uždarius IAE, gali būti net trys milijardai litų.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcijos parlamente seniūnas Valentinas Mazuronis referendumui sakė pritariąs. Jis sakė visada esąs už referendumus esminiais klausimais, o klausimas dėl IAE, anot Seimo nario, greit bus „labiau nei esminis”. Europos Sąjungos sankcijų TT atstovas sakė bijąs mažiau, nei galimybės palikti Lietuvą „prie žvakės”. „Gresia situacija, kad mūsų valstybė nebesiderės dėl kainos, o tiesiog maldaus, kad išvis būtų elektros”, - sakė V. Mazuronis ir pabrėžė, kad negalima to leisti.
V. Mazuronis aiškino, kad TT būtų mielai parėmusi vykusį parašų rinkimą, jei iniciatoriai būtų pakvietę partiją kaip politinę jėgą. Į priminimą, kad LSDS vadovas A. Akstinavičius buvo kreipęsis į Seimo narius, V. Mazuronis sakė, kad kaip parlamentaras padarė viską, o partiečiai taip pat pasirašinėjo po šia iniciatyva.
Julius Veselka sakė, kad konsultacinis referendumas tėra apgaulė, nes valdantieji į jį vis tiek neatsižvelgsią. Jis siūlė referendumą daryti privalomuoju. Jam oponavęs Liberalų ir centro sąjungos atstovas Algis Čaplikas sakė, kad konsultacinis referendumas yra „durų paieška" IAE darbo pratęsimui ir stebėjosi, kad privalomojo referendumo iniciatoriai nori tas duris praktiškai užtrenkti.
LSDS vadovas A. Akstinavičius anksčiau sakė abejojantis Seimo narių nuoširdumu. Jis dar pavasarį raštu kreipėsi į Seimo narius. Tuomet rašte buvo primenama, kad 2008 m. kovo 13 d. 48 Seimo narių teikimu Seime pristatytas nutarimo „Dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo“ projektas, kuriame nutariama „paskelbti privalomąjį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 m.“.
Tuomet Seimo vakariniame posėdyje 46 Seimo nariams balsavus už, 1 – prieš ir 7 susilaikius, šiam projektui pritarta po pateikimo.
A. Akstinavičius citavo Referendumo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, skelbiančią, kad „Grupės įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijose diena ar Seimo narių grupės siūlymo paskelbti referendumą pateikimo Seimui diena yra laikoma referendumo agitacijos kampanijos pradžia“. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, jog piliečių iniciatyvinės grupės nariai iš karto pradėjo aktyviai agituoti ir rinkti parašus dėl referendumo ir apgailestauja dėl Seimo narių pasyvumo. „Deja, neteko girdėti, kad Seimo nariai, teikę Seimui aukščiau minėtą nutarimo projektą, ir Seimo nariai, pritarę šio nutarimo pateikimui, vykdytų referendumo agitacinę kampaniją, nors jau praėjo mėnuo. Nesinorėtų, kad pasikartotų 2005 m. birželio 30 d. 56 Seimo narių teikimu registruoto įstatymo projekto dėl „Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo“, kurį sužlugdė patys Seimo nariai, likimas”, teigė A. Akstinavičius.
Politikas ragino parlamentarus pademonstruoti, jog jų iniciatyva buvo nuoširdi, bei aktyviai įsijungti į referendumo agitacijos ir parašų rinkimo kampaniją, tačiau rimtos reakcijos šie siekiai nesulaikė.
...............
„Balsas.lt“ primena, kad iniciatyvą rengti referendumą pirmiausia iškėlė profesinės sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga. Vėliau prisidėjo ir Liberalų sąjūdis. Šiuo metu renkami parašai. Tam, kad piliečių iniciatyva būtų skelbiamas referendumas, reikia surinkti 300 tūkst. parašų.
Vėliau Seime Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija, priklausanti valdančiajai koalicijai, netikėtai surinko parašus, leidžiančius Seimui inicijuoti referendumą dėl Ignalinos atominės darbo pratęsimo.
Parašus po nutarimo projektu padėję 46 Seimo nariai siūlo referendumą rengti kartu su Seimo rinkimais 2008 metų rudenį. Lietuva prieš stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo, kad iki 2010 metų uždarys antrąjį IAE bloką. Pirmąjį, laikydamasi to paties susitarimo, Lietuva uždarė 2004 metų pabaigoje.
Nutarimas įpareigoja kartu su Seimo rinkimais surengti ir referendumą dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo iki 2015 m. Pats nutarimo priėmimas nukeltas į birželio mėnesį.
Trys Baltijos šalys kartu su Lenkija vietoj dabar Visagine stovinčios atominės jėgainės planuoja statyti naują, tačiau vis labiau abejojama, ar tai pavyks padaryti iki 2015 metų, kaip skelbta anksčiau.
Lietuva, stodama į ES, yra įsipareigojusi uždaryti branduolinę Ignalinos AE iki 2009-ųjų pabaigos. Nemaža dalis tam skirtų ES paramos lėšų jau įsisavinta. Naują elektrinę pasistatyti ketinama maždaug per dešimt metų. Ekspertų skaičiavimais, elektra vartotojams, jei nebus sukurta naujų pajėgumų, po Ignalinos AE uždarymo gali pabrangti iki 60 ct už kilovatvalandę. Neoficialūs šaltiniai teigia, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) analizės ne kartą perspėjo Vyriausybę, jog kaina galinti augti ir iki 80 ct už kilovatvalandę.
