Seimas parėmė opozicinių konservatorių pasiūlytą mokytojų algų didinimo planą apkarpyti valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei riboti valstybinių institucijų turto įsigijimą.
Ketvirtadienį po pateikimo pritarta atitinkamam nutarimo projektui, kurį parengė konservatoriai Andrius Kubilius bei Rimantas Jonas Dagys. Už jį balsavo 36 Seimo nariai, prieš - 8, o 21 parlamentaras susilaikė.
Toliau nutarimo projektas plenariniame posėdyje bus svarstomas kovo 18-ąją. Nutarimo projektu Vyriausybei siūloma perskirstyti biudžeto išlaidas ir mokytojų algoms rasti dar 190 mln. litų. Pasak siūlymo iniciatorių, tokia suma leistų Vyriausybei pedagogų algas padidinti 25 proc. nuo šių metų balandžio 1 dienos.
Vyriausybė pažadėjo mokytojų darbo užmokestį didinti 20 proc. nuo rugsėjo pradžios, tačiau streikuojančių mokytojų tai netenkina.
Konservatoriai Vyriausybei siūlo reikiamą pinigų sumą rasti 20 proc. sumažinus asignavimus įvairių valstybinių institucijų ilgalaikio turto įsigijimams - esą taip būtų sutaupoma apie 40 mln. litų, iš kurių pusę sudarytų atsisakymas pirkti lėktuvą valstybės vadovų vizitams.
Antruoju lėšų šaltiniu konservatoriai nurodo ŽŪM, kurios pastato rekonstrukcijai ir ilgalaikio turto įsigijimui biudžete numatyta 15 mln. litų. Toliau nutarimo iniciatoriai žvalgosi į valstybės vadovų reprezentacines lėšas - pastarąsias siūloma sumažinti 10-čia mln. litų.
Galiausiai, norima iš šių metų Privatizavimo fondo ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų 125 mln. litų skirti valstybės investicijų programos projektams finansuoti. Konservatoriai norėtų, kad tokiu būdu sutaupyti valstybės biudžeto asignavimai būtų nukreipti švietimo darbuotojų trūkstamam darbo užmokesčio fondui padidinti.
Nutarimo projektu Vyriausybė būtų įpareigojama kuo greičiau pateikti Seimui pataisytą biudžetą.
„Jeigu politinės valios turėtume, tada tai padaryti realu“, - kalbėjo J. Dagys.
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Tačiau kita profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios paskelbė neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
