Seimo šią savaitę priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad persekiojimas būtų laikomas baudžiamuoju nusižengimu ir už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Bausmė grės asmeniui, kuris prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui, emocinei būsenai.
Už šiame straipsnyje numatytą veiklą bus baudžiama tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
Už tokius pakeitimus balsavo 101 Seimo narys, prieš buvo trys ir 23 susilaikė.
Šias pataisas dar praėjusią kadenciją parengė Seimo valdybos po konferencijos moterų teisių klausimais sudaryta darbo grupė.
Iniciatoriai pažymi, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje dirbantys visuomenininkai dažnai akcentuoja persekiojimo kaip neužkardomos veikos problemą.
Anot aiškinamojo rašto, Baudžiamasis kodeksas nustato atsakomybę už žmogaus terorizavimą, bet terorizavimo sąvoką patenka ypač didelio intensyvumo, pasižymintys grasinimais ir bauginimais persekiojimo atvejai. Tuo tarpu persekiojimo veiksmai, jeigu juose nėra žmogaus terorizavimo ar sistemingo konkretaus bauginimo požymių, neužkardomi.
Pažymima, kad persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika – persekiojant dažnu atveju yra aktyviai siekiama nepageidaujamo kontakto su persekiojamu žmogumi, sutrikdomas jo privatus gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė, kenčia profesinis gyvenimas.
Persekiojamam žmogui gali tekti keisti savo kontaktinius duomenis, gyvenamąją vietą, vengti lankytis jam įprastose vietose, vengti bendrauti internete ir socialiniuose tinkluose, taip pat nuolat nerimauti dėl savo ir savo vaikų bei artimųjų saugumo bei darbo vietos išsaugojimo.
