Seimas balsavo du kartus, ar pradėti tokių pakeitimų svarstymus, ir abu kartus parlamentarai kelių balsų persvara nesutiko jų imtis – juos grąžino tobulinti autoriui – Ekonomikos komiteto pirmininkui Mindaugui Skritulskui.
„Nematau, kad turėtų būti Lietuvos kurortų ateitis be žalių plotų, tik su smulkiais statiniais“, – ketvirtadienį Seime pristatydamas pataisas teigė M. Skritulskas.
Anot jo, nuo lapkričio 1-osios iki 50 kvadratinių metrų (vietoje 80 kv. metrų) namams nebus reikalingas projektas ir statybos leidimas.
„Buvo tokia panaši situacija prieš kokius penkerius ar šešerius metus, kuomet nebuvo reikalaujama tokiems statiniams leidimo. Praktika parodė, kad kurortuose ir saugotinose teritorijose masiškai buvo pradedami statyti šitokie nedideli statiniai viename sklype po penkis, po septynis ir po dešimt, ir tokiu būdu buvo tankinami plotai, mažinami žali plotai, kildavo problemų su parkavimu, nes atsirasdavo papildomas poreikis, o nebūdavo vietos, kur išplėsti“, – aiškino parlamentaras.
Tuo metu socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas baiminosi, kad pataisos trukdytų kurortinėms teritorijoms vystyti infrastruktūrą. Pasak jo, draudimas galėtų būti tik statyboms kurortuose: „O su kurortinių teritorijų merais pakalbėti, paklausti, ar tai konkrečiai nepristabdytų to verslo“.
„Kurortinės teritorijos iš esmės yra tose savivaldybėse, kurios siekia tapti kurortais. Manyčiau, nebūtų logiška apsistatyti, sumažinti tose teritorijose žaliuosius plotus ir būtent tokiu būdu perspektyvoje siekti tapti kurortais. Vis dėlto būtų logiška, kad tose teritorijose, kurias mes vadiname kurortinėmis teritorijomis, galiotų ta pati taisyklė“, – tvirtino M. Skritulskas.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis tvirtino, kad komisijoje ne kartą kalbėta apie statybų pažeidimus.
„Šiandien jau egzistuoja didžiulė problema su tokiomis mažomis nesuderintomis statybomis“, – teigė A. Stončaitis.
