Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ruošiasi atlikti parlamentinį tyrimą, per kurį vertins Lietuvos banko veiklą 2004-2009 metais. Siekiama išsiaiškinti, kokių veiksmų ši institucija ėmėsi ekonomikos perkaitimo akivaizdoje, kaip reguliavo komercinių bankų veiklą, rašo "Lietuvos žinios".
Ištirti Lietuvos banko veiklą pasiūlė Seimo BFK pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Jo iniciatyvai jau pritarė Seimo vadovybė ir komiteto nariai, tad parlamentinį tyrimą žadama pradėti netrukus. Kol kas vyksta paruošiamieji darbai: braižomos tyrimo gairės, renkami būtini dokumentai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas teigiamai įvertino planus tirti jo vadovaujamos įstaigos veiklą. Dienraščiui jis sakė esąs pasiruošęs visapusiškai bendradarbiauti su Seimo BFK. "Pateiksime bet kokią prašomą informaciją", - patikino R.Šarkinas. Nuo detalesnių komentarų jis susilaikė.
Pasak K.Glavecko, pagrindinis planuojamo tyrimo tikslas - parlamentinės kontrolės įgyvendinimas. Ketinama išklausyti Lietuvos banko 2004-2009 metų veiklos ataskaitą, sužinoti, kaip sekėsi reguliuoti komercinių bankų veiklą. Iš Lietuvos banko atstovų norima išgirsti, kokių priemonių buvo imtasi kovojant su ekonominiais burbulais, kas dėl to siūlyta Vyriausybei.
Nuošalyje neliks ir Lietuvos banko struktūros bei įstaigos darbuotojų atlyginimų klausimai. Pernai vasarą paaiškėjo, kad kai kurių Lietuvos banko vadovų algos yra didesnės už Prezidentės ar Premjero. Po pastarojo atlyginimų mažinimo praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinė Lietuvos banko valdybos narių alga siekė beveik 19 tūkst. litų.
Susipažinę su gauta informacija, Seimo BFK nariai spręs, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė savo funkcijas. Suformulavę išvadas jie pateiks siūlymų, kaip būtų galima gerinti šios institucijos veiklą.
Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas įsitikinęs, kad toks parlamentinis tyrimas labai reikalingas. Jis viliasi, jog bus atsakyta į klausimą, ar Lietuvos bankas padarė viską, kad būtų išvengta krašte šiuo metu susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos.
V. Matuzo nuomone, ne mažiau svarbu numatyti saugiklius, kad nepasikartotų nesena istorija, kai komerciniai bankai nevaržomai dalijo kreditus. "Kas gali paneigti, kad pradėjus kilti ekonomikai, o komerciniams bankams vėl panorus intensyviai skolinti gyventojams, neišsipūs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas?" - svarstė jis.
