Nors šalies Konstitucija skelbia, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai, parlamentarai užsimojo patys spręsti dėl KT teisėjo asmens neliečiamybės.
Į Seimo rankas
Vakar Seime priimta Konstitucinio Teismo įstatymo pataisa, leidžianti seimūnams spręsti, ar patraukti KT teisėjus baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Dabar galiojantis KT įstatymo 8 straipsnis skelbia, kad "Konstitucinio Teismo teisėjas be Konstitucinio Teismo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Klausimas dėl sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisėją baudžiamojon atsakomybėn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikimą".
Priimta šio įstatymo pataisa KT vaidmenį perduoda Seimui - "Konstitucinio Teismo teisėjas be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darantis nusikaltimą".
Pataisos iniciatorius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Parlamento įtakos KT neįžvelgia.
"Esminis šio įstatymo pakeitimas yra tas, kad bus taikoma atsakomybė KT teisėjams, nesvarbu, nori jie to ar nenori. Galutinį sprendimą dėl teisėjo atsakomybės vis tiek priima teismas. Seimas šiuo atveju tik svarstys, ar leisti taikyti areštą teisėjui. Bet net jeigu Seimas nesutiktų, vis tiek atsakomybė teisėjui būtų taikoma", - kalbėjo J.Sabatauskas.
Politikavimo išvengti nepavyks
Tačiau parlamentaras Kęstutis čilinskas teigė nesuprantantis šio pakeitimo motyvų. Anot seimūno, šis klausimas be reikalo politizuojamas.
"Manau, teisininkai spręsdami patraukimo atsakomybėn klausimą būtų kur kas objektyvesni negu politikai. Akivaizdu, kad KT priimtų sprendimą vadovaudamasis Konstitucija be jokių politinių motyvų. KT turėtų įrodyti, kodėl teisėjo negalima patraukti atsakomybėn. Pavyzdžiui, jeigu būtų įrodyta, kad prokuroras asmeniškai piktnaudžiauja ar bando susidoroti su žmogumi. Manau, KT teisėjai sugebėtų priimti teisingą sprendimą, tuo tarpu dėl Seimo aš nesu tikras", - sakė K.Čilinskas.
Pasak parlamentaro, Seime dažnai atsiranda įvairiausi politizuoti vertinimai ir sprendimai.
"Tada jau pradedama svarstyti, ar geras teisėjas buvo, ar negeras, kaip jis sprendė bylas, kaip kalbėjo ir t.t. Puikus pavyzdys - diskusijos dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Verta prisiminti, kad Seimas yra atsisakęs leisti patraukti atsakomybėn ne vieną parlamentarą. Ir, mano manymu, tai buvo padaryta visiškai nepagrįstai, remiantis daugiausia
politiniais motyvais, politine argumentacija. O šito neturėtų būti", - įsitikinęs K.Čilinskas.
Arturas Paknys
