Skaičiuojama, kad islamo religijos reikalavimus atitinkančių Halal mėsos gaminių rinka sudaro apie trilijoną dolerių. Įsilieti į šią musulmonų šalių ir Izraelio rinką užsimoję verslininkai siekia, kad Lietuvoje būtų įteisintas ritualinis skerdimas –ūkinius gyvūnus būtų leidžiama skersti prieš tai jų neapsvaiginus ir laukiant, kol jie nukraujuos, kaip to reikalauja religinės apeigos.
Verslininkai sako, kad ritualinis skerdimas yra sudėtingesnis ir brangesnis už įprastinį, tačiau gamintojai ir perdirbėjai bus priversti prie jo prisitaikyti, nes esą geresnių alternatyvų nėra.
Seimas antradienį ketina balsuoti, ar nuo 2015 m. tokį skerdimą įteisinti. Dabar, jei gyvūnai dėl mėsos yra paskerdžiami nesilaikant taisyklių, verslininkams gresia baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais, tad įteisinus ritualinį skerdimą, keistųsi ir verslo priežiūra.
Religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, tokiu būdu gaunamos mėsos ženklinimą ir realizavimą nustatytų Žemės ūkio ministerija. Pasak Maisto ir veterinarijos specialistų, taisyklės, apibrėžiančios gyvūnų skerdimą dėl mėsos, yra itin detalios ir nepalieka erdvės interpretacijoms, tačiau ritualinio skerdimo klausimu įmanoma pasiekti kompromisą, kad skerdžiami gyvuliai patirtų kiek įmanoma mažiau skausmo.
Dauguma šalių Europos Sąjungos (ES) šiaurėje ritualinius skerdimus yra uždraudusios, o tos, kuriose didesnės musulmonų bendruomenės, tokius skerdimus leidžia.
Rugpjūčio pradžioje Rusija paskelbė, kad vienerius metus iš ES neįsileis galvijų bei kiaulių mėsos, paukštienos, dešrų ir kitų produktų, taip pat žuvies, jūrų gėrybių, pieno ir jo produktų, daržovių ir vaisių.
Lietuvos mėsininkai skaičiuoja dėl Rusijos įvestų sankcijų galintys netekti 250 mln. litų.
