Tik tokios žinios ne visada nuskamba plačiai kaip pastaroji. Dažnam pradėjus ieškoti kaltų, akys nukrypsta į šeimą ir tarnybas. Marijampolės rajone dirbanti socialinė darbuotoja sutiko papasakoti, kaip tėvai prisideda prie nepilnamečių dukrų auklėjimo ir „supažindinimo“ su lytiniu gyvenimu.
Kaime daugiau jaunų mamų
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jauniausios gimdyvės 2016 m. buvo 15- metės, tokių 15 –mečių buvo 35. Nepilnamečių mamų skaičius Lietuvoje 2014-2016 metais, lyginant su 2012-2013 nors ir nežymiai, tačiau mažėja.
O štai tendencija dėl gimdančių jaunų moterų kaime ir mieste, nesikeičia – kaime gimdo daugiau jaunų moterų. Tai rodo tiek 2006 m., tiek 2016 m. Lietuvos statistikos duomenys. Kaime gyvenančios jaunos merginos net dvigubai dažniau gimdo nei tos, kurios gyvena mieste.
Tai tik dar kartą rodo, kad kaimiškose vietovėse gyvenantiems jauniems žmonėms reikalingas lytinis švietimas. Internete ir žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie tokių šeimų gyvenimą jau ne vieną kartą pribloškė šalį.
Tėvai tikino „norėję gero“
Marijampolės rajone dirbančios socialinės darbuotojos Renatos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojime minima šeima taip pat gyvena kaime. Minimoje šeimoje augo šeši nepilnamečiai vaikai: keturios mergaitės ir du berniukai. „Tėvai niekur nedirbo, gyveno iš pašalpų ir vieno vaiko neįgalumo pensijos.
Tėvas laikas nuo laiko padirbėdavo pas ūkininkus. Tačiau tie kartai būdavo reti – stikliukas užėmė pirmą vietą jo ir žmonos gyvenime“, – pasakojo Renata. Ji tvirtino, kad vaikams su tėvais augti buvo pakankamai gerai, kadangi jie nesmurtavo, vaikus kiek įmanoma išlaikė, jie nebadavo.
Tačiau šeimai aiškiai trūko socialinių įgūdžių, kurių mokytis mieste esančiame centre, jie ir nenorėjo, ir neturėjo galimybės. „Mūsų specialybės žmonės žino – pagalbos programos yra sukurtos, finansuojamos, bet naudos tikrai mažai atneša. Apie kokį švietimą galime kalbėti, kai šeima nežino elementarių dalykų apie drabužių skalbimą, o ne išmetimą ir pirkimą kitų“, – sakė darbuotoja.
Ji įsitikinusi, tokiose šeimose augantiems vaikams lytinis ir socialinis švietimas mokyklose – reikalingi kaip oras. Nes tai vienintelė vieta, kur galėtų gauti tinkamų žinių. „Kalbantis su tėvais, kad jų vaikai bėga iš pamokų, nelanko jų, nes mieste šlaistosi gatvėse, jie nesuprato, kas čia blogo. Neva, vaikams per sunku pamokose ir, matyt, todėl jie pabėga.
Kai sužinojome apie skandalingą faktą dėl naujų lovų dukrų vyrams, sulaukėme tėvų reakcijos, kad jie „norėjo gero““, – sakė Renata.
Moteris su šeima dirbo pastaruosius penkis metus.
Paimdavo iš vyrų namų
Šioje šeimoje augo dvi paauglės mergaitės: vienai buvo trylika, kitai keturiolika, kuomet prasidėjo jų bėgimas iš pamokų. „Po ilgų mokyklos nelankymo dienų, mes gavome signalą iš pačios mokyklose ir pradėjome reguliariai tikrinti jų šeimą. Buvo keli kartai, kai dėl dingusių dukrų ir patys tėvai kreipdavosi, tada važiuodavom ieškoti pas jau žinomas drauges ar draugus.
Vieną kartą trylikametė dukra buvo dingusi dvi savaites, radome ją gerokai vyresnio vyro bute Kaune. Mergina aršiai priešinosi vežama namo ir sakė, kad vėl pabėgs. Bandėme kalbėtis, aiškintis, kas yra blogai, kodėl jos bėga iš namų. Bet joms tai atrodė tiesiog pramoga“, – kalbėjo Renata.
Tėvai netruko sureaguoti į dukrą norą greitai suaugti. „Vieną dieną sulaukėme skambučio iš šeimos kaimynės. Ji pasakojo, kad viso kaimo vaikai juokiasi, neva, tėvas su sūnum parvežė dvi naujas dideles lovas ir visiems pasakė, kad dukros galės savo vyrus parsivesti namo ir čia gyvent.
Mes nuvažiavome po kelių dienų vėl pas juos ir aiškinome, kad gal dar kiek per greitai skatinti mergaites turėti antras puses. Tuo metu vyresnėlei buvo penkiolika, o jaunėlei keturiolika. Bet tėvai sakė jausis ramiau, matydami jas šalia, o jos ir pačios nori kurti šeimas“, – prisiminė socialinė darbuotoja.
Ji neslėpė nuostabos, tačiau iš darbo praktikos puikiai žinojo, kad tokių šeimų vaikai, ypač mergaitės, skuba kurti savo šeimą. Dažnai viliamasi, kad pavyks susikurti geresnę ateitį.
„Po mėnesio sužinojome, kad abi sesės turi į namus parsivedę savo draugus. Iš tiesų, jie buvo gerokai vyresni mūsų rajono gyventojai. Žinoma, mums tai neatrodė normalu, bet šeima leido ir toleravo tokius santykius. Po dviejų mėnesio mama pranešė, kad jų jaunėlė dukra laukiasi.
Mes prašėme abiejų mergaičių kiek įmanoma stengtis ir baigti vidurinę mokyklą, nes daugiau nieko padaryti negalėjome“, – tikino socialinė darbuotoja.
Motina (nuotr. Fotodiena.lt)
Likimai susiklostė skirtingai
Kaip pasakoja Renata, prabėgo keli metai nuo paskutinės žinios apie mergaites iš šios šeimos. „Mūsų įkalbinėjamos, abi sesės baigė vidurinę mokyklą. Kiti vaikai dar mokosi mokykloje. Dar baigdama dvyliktą klasę, jaunesnė mergina turėjo antrą vaikelį tik su kitu vyru. Jos vyresnė sesuo mokyklos metais vaikų nesusilaukė.
Kiek žinau, dabar vyresnėlė turi šeimą ir mažylį, gyvena kitame mieste. Ji iš tiesų, buvo kitokia nei jaunesnė sesuo. Ši buvo atsakingesnė, norėjo įgyti specialybę ir tada kurti šeimą. Jaunesnioji jau turi tris vaikus ir trečią vyrą, gyvena užsienyje.
Atrodytų, šeima ta pati, auklėjama vienodai, bet likimai visai kitokie. Negaliu pasakyti, kiek buvo mūsų įtakos bendraujant su vaikais, bet nuolat juos stebėjome, patarėme, kiek galėjome“, - tikino Renata.
Visgi, jos manymu, pradėti tokiose šeimose reikia nuo tėvų, nes jų nuomonės ar nusistatymo nepakeis keli pedagogai ir programos. Tačiau šis atvejis yra teigiamas bent tuo, kad neįvyko skaudžių tragedijų ir vaikai augo su šeimomis.
Istorija apie pagimdžiusią 15-metę Kaišiadoryse
