Parlamentarus pasiekė premjero Gedimino Kirkilo atsakymai į jam suformuotus klausimus.
Savo laiške G. Kirkilas apgailestavo, kad jo atsakymų opozicija girdėti nenori. Premjeras teigia prisiimąs atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir reiškia viltį, jog atsakomybę prisiima ir tie, kas siekia trukdyti įgyvendinti projektą „Leo LT“.
Premjeras taip pat atmeta ir opozicijos priekaištus dėl to, kad nėra aiški būsimosios branduolinės jėgainės energijos kaina. Pasak jo, tokios prognozės išvis nėra įmanomos. Kartu G. Kirkilas reiškia nuomonę, jog opozicijos klausimuose atsispindi atominės energetikos priešininkų užmačios.
G. Kirkilas neigė kaltinimus tiek tarnyste „Dujotekanai“ , tiek Atominės elektrinės įstatymo nesilaikymu, be to, premjeras prisiėmė visą atsakomybę dėl nacionalinio investuotojo formavimo.
Premjeras, kaip matyti iš atsakymų, atmeta kiekvieną iš jam suformuluotų devyniolikos pretenzijų punktų atskirai ir visą interpeliaciją bendrai.
Valentinas Mazuronis: G. Kirkilo atsakymai „kirkiliški“
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ sakė, jog atsakymai esą „tipiškai kirkiliški“. „Pradėjau skaityti ir iškart pastebėjau, kad ten daugybė prieštaravimų. Antai bandydamas įrodyti, kad vyriausybė buvo pasiruošusi deryboms su privačiu investuotoju, jis įrodo priešingą dalyką. G. Kirkilo vardijami „strateginiai posėdžiai“ derybų eigoje rodo, kad buvo improvizuojama, derybų metu iš „liūto“ pašalinta Kruonio elektrinė ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad ministras pirmininkas savo atsakymais tik patvirtina, jog vyriausybė viršijo įgaliojimus derėdamasi ne pirminio Atominės elektrinės įstatymo ribose, o jas savavališkai peržengdama,“- teigė V. Mazuronis.
............
Interpeliacija premjerui su 58 parlamentarų parašais jau įteikta Seimo pirmininkui. Be to, „Tvarkos ir teisingumo“ Tėvynės sąjungos, Darbo partijos bei Liberalų sąjūdžio frakcijos premjerui pateikė 19 klausimų, kurių daugumą sudaro klausimai apie energetiką. Taip pat klausiama apie jo tapimo premjeru aplinkybes, infliaciją ir socialinę atskirtį.
G. Kirkilo atsakymai bus svarstomi ketvirtadienį. Jei Seimo netenkins premjero atsakymai, bus balsuojama dėl nepasitikėjimo premjeru. Norint jį nušalinti reikia 71 balso, o minėtos frakcijos turi 68, tačiau nėra net aišku ar visos jos balsuos vieningai. Darbo partija pastaruoju metu ypač dažnai keičia poziciją, o balsuojant dėl „Leo LT“ projekto, G. Kirkilo vadovaujama koalicija susilaukė šios frakcijos paramos.
Ši procedūra jau inicijuota penkiems keturioliktosios Vyriausybės nariams: buvęs aplinkos ministras Arūnas Kundrotas bei švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė po du kartus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Danutė Prunskienė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sėkmingai ją įveikė. Atstatydinti ministrams trūkdavo kelių balsų. Jei interpeliacija pavyktų šį kartą, trauktis turėtų ir visas ministrų kabinetas.
