„Pasikrovėm saulės ir daug daug emocijų – Zanzibaras toks spalvingas, kad negali likti jam abejingu, – apie kelionės įspūdžius pasakoja R. Galvonas. – Nuo pat pirmo vakaro pradėjom pažintį su vietiniais – išėjom į gatvę, šokom, dainavom, o mano močiutės dar ir į muštynių įkarštį pakliuvo. Juk negali babos leisti, kad jaunimas kumščiais mosuotų!“
Rokas juokdamasis pasakoja, kaip sėkmingai močiutės išskyrė vietinius: nemokėdamos kalbos mokė doro elgesio, valė ašaras.
„Aš pats nesitikėjau šitokios močiučių drąsos, laisvės ir nėrimo stačia galva į nuotykius. Jūs neįsivaizduojate, jos mėgavosi kiekviena akimirka ir ėmė iš šios kelionės viską, kas tik įmanoma, lyg būtų smalsios mergaitės, o ne subrendusios moterys. Kaip gera, kad galėjau tapti visų šių įvykių liudininku!“
Maisto patirtys: nuo šokiruojančios vietinės virtuvės iki cepelinų paplūdimyje
O nuotykių būta įvairiausių ir tarp jų neapsieita be maisto patirčių – teko gaminti su vietiniu šefu bei lietuviškus patiekalus pristatyti Zanzibaro gyventojams, rašoma pranešime spaudai.
„Labai abejoju ar kas yra viręs cepelinus Zanzibaro paplūdimyje… O gaminęs šaltibarščius? Mes su močiutėmis tai padarėme! Skutom bulves, gaminom vištienos ir žuvies įdarus, maišėm produktus ir galiausiai medinį paplūdimio stalą nuklojome lietuviškais patiekalais.“
Rokas pasakoja, kad į lietuviško maisto fiestą atėjo visas būrys smalsuolių – nuo vietinių gyventojų iki lietuvių.
„Visi stebėjosi kaip įmanoma tai čia pagaminti. Iš tiesų tereikėjo trupučio pastangų ir kūrybiškumo – viską gaminome iš to, ką galėjome įsigyti vietoje, o rezultatai nenuvylė – vietiniai gyventojai su malonumu ragavo šaltibarščius, cepelinus, keptas vištas, tinginį, grybukus, rankų darbo saldainius ir negailėjo pagyrų.“
Virtuvės šefas išduoda, kad patiems pažintis su vietine maisto kultūra ne visada buvo maloni. „Užsukome aplankyti mėsos ir žuvies turgaus. Įsivaizduokit, lauke daugiau kaip trisdešimt laipsnių, jokio šaldytuvo, vietoje viskas dorojama, tuntai musių. Apie kvapą iki šiol negaliu kalbėti. Viena močiučių jo neatlaikė… – dalijasi atsiminimais R. Galvonas. –
Arba kitas atvejis – užėjome pavalgyti į vietinį restoraną, paragavome, aptarėme ir tik išėję pamatėme tiesiog gatvėje išdėstytą jų virtuvę – šalia važiuoja automobiliai, pilna dulkių, vabzdžių, plikomis rankomis minkomos mėsos… Realiai sąlygos absoliučiai antisanitarinės. Bet ką daryti? Teko priminti sau, kad esame toli nuo namų ir mums įprastų gyvenimo normų.“
Zanzibaro kontrastai: kokiu šūkiu vadovaujasi skurdo spaudžiami gyventojai?
„Mėgaujiesi tikru rojumi žemėje, bet nuolat junti kontrastą – sudėtingos gyvenimo sąlygos, skurdas, maisto prašantys vaikai… Daug jautrių akimirkų močiutėms teko išgyventi. Aišku, dalijomės viskuo ką turėjom, bet kas iš to? Suvokiame, kad situacijos nepakeisime. – apie Zanzibaro kasdienybę pasakoja Rokas Galvonas. – Bet žinot, kas labai įkvepia?
Vietinių žmonių požiūris. Jie vadovaujasi kredo Hakuna Matata, kuris swahili kalba reiškia, jog nėra jokių problemų. Jie tai kartoja kiekvieną dieną ir privertė patikėti mus, kad su šypsena žvelgiant į gyvenimą, gali nelikti jokių problemų.“
Rokas patikina, kad atostogos Zanzibare buvo viena iš tų kelionių, kurios padeda atsigręžti į vertybes ir primena, kokie laimingi bei turtingi mes esame.
Smalsuolių laukia realybės šou „Močiutės Zanzibare“
Tiesa, atostogauti susiruošusi kompanija suprato, kad močiučių gyvenimo kelionę užfiksuoti tik prisiminimuose nepakanka ir iš egzotiškosios salos sugrįžo su daugybe vaizdo medžiagos, kuri netrukus virs nuotaikingu realybės šou.
„Greitai subūriau komandą, kuri keliavo kartu ir užfiksavo visus nuotykius, tad mūsų sekėjų laukia spalvingas, prieskoningas ir pikantiškų nuotykių kupinas realybės šou „Močiučių Zanzibaras“. – apie ateities planus pasakoja R. Galvonas. – Reikės šiek tiek kantrybės ir jau greitai sužinosite daugiau detalių apie būsimą projektą.“
Dabar močiutės jau namuose, sugrįžusios į darbus, tačiau vis dar pilnos emocijų. Močiutes nudžiuginęs verslininkas įsitikinęs, kad šios atostogos keliauninkių širdyse išliks visą gyvenimą.
„Kasdien girdžiu gražius žodžius ir matau pilnas dėkingumo akis. – sako Rokas ir priduria, kad visi geri darbai sugrįžta dešimteriopai. – Tiesiog norėjau padovanoti dovaną, o dabar pats atgal gaunu daugybę šilumos, palaikymo ir gražiausių linkėjimų tiek iš savo mylimų močiučių, tiek iš žmonių, sekusių mūsų kelionę socialiniuose tinkluose.
Tai geriausias įrodymas, kad viskas, ką darome gero, anksčiau ar vėliau sugrįžta. Tad visiems linkiu drąsiai dalintis, ieškoti savo gyvenimo kelionių ir su didele meile leistis į nuotykius!“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
