Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.
„Lėtesnis, negu tikėtasi, Baltijos šalių ekonomikos augimas pirmą pusmetį privertė sumažinti visų trijų šalių šių metų ūkio plėtros prognozę. Tikimės, kad dėl didesnio statybų sektoriaus indėlio į ekonomiką ir nesant didesnių, negu dabar laukiame, „Brexit“ referendumo padarinių euro zonos ekonomikai, Baltijos šalių ūkis 2017 metais augs sparčiau negu šiemet,“ – pranešime spaudai sakė SEB banko Lietuvoje vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
„Nordic Outlook“ teigiama, Latvijos ekonomika 2016 ir 2017 metais augs atitinkamai 2,4 proc. ir 3,5 proc., o Estijos - 1,7 proc. ir 2,4 procento. Šiemet gegužę prognozuota, kad Latvijos BVP per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,7 proc. ir 3,5 proc., Estijos - 2 proc. ir 2,4 procento. SEB analitikai prognozuoja, kad 2018 metais Lietuvos ir Estijos BVP augimas sieks po 3 proc., o sparčiausiai augs Latvijos ekonomika - 3,5 procento.
„Nordic Outlook“ teigiama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 0,8 proc., o kitąmet - 1,5 proc. (balandį - atitinkamai 0,3 proc. ir 1,2 proc.). 2018 metais vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 2,5 procento.
SEB analitikai nepakeitė Lietuvos nedarbo lygio prognozės - šiemet jis turėtų siekti 8 proc., o kitąmet smuktelėti iki 7,7 procento. 2018 metais nedarbo lygis šalyje turėtų sumažėti iki 7,2 procento.
Mažėjantis nedarbas ir didėjanti kvalifikuotos darbo jėgos paklausa, taip pat nuo liepos padidinta minimali mėnesio alga turi teigiamos įtakos atlyginimų augimui. „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje padidės 7 proc., o 2017 metais - 6 procentais.
SEB grupės ekonomistai paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad euro zonos ekonomikos plėtra yra gana sklandi nepaisant pastarojo laikotarpio iššūkių. Ekonomistai laikosi nuomonės, kad „Brexit“ referendumo padariniai turi daugiau politinę, o ne ekonominę įtaką euro zonai. Tikimasi, kad JAV prezidento rinkimuose staigmenos nebus ir Hillary Clinton bus išrinkta šalies prezidente. Vis akivaizdžiau, kad Federalinis rezervų bankas (FED) dar šiais metais vieną kartą didins bazinę palūkanų normą, o Europos Centrinis Bankas (ECB) rudenį sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apribojimus, bet indėlių palūkanų normos daugiau nebeleis žemyn. Baltijos šalių ekonomika kol kas auga lėčiau, negu tikėtasi, bet laukiama jos plėtros paspartėjimo 2017 metais.
Euro zonos ekonomika šiemet augs 0,1 proc. lėčiau negu praėjusiais metais
Euro zonos ekonomika 2016 m. augs 1,6 proc., o tai yra 0,1 proc. punktu mažiau negu praėjusiais metais ir 0,3 proc. punktu mažiau, negu prognozuota gegužę. Nedarbo mažėjimas, vartojimo augimas, investicijų nors ir nedidelis augimas suteikia optimizmo, kad euro zonos ūkio plėtra atlaikys ekonominius „Brexit“ padarinius. Tiesa, politiniai referendumo padariniai prognozuojami sunkiau ir jie gali iš vidaus kenkti devyniolikos Europos Sąjungos šalių vystymuisi. Tikėtina, kad ECB šį rudenį pakoreguos išplėstinę turto pirkimo programą tam, kad galėtų pratęsti tokio pat masto pirkimą iki 2017 metų rugsėjo. ECB veikiausiai nebesiryš mažinti komercinių bankų centriniame banke laikomų indėlių palūkanų normos. Apskritai ekonomikos skatinimas pinigų politikos priemonėmis vis mažiau veiksmingas, todėl gali būti bandoma atveržti dabar griežtai įtemptus viešųjų finansų diržus.
„Brexit“ lėtins Jungtinės Karalystės ekonomikos plėtrą ir kitais metais
Pasak SEB grupės analitikų, Jungtinė Karalystė inicijuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį 2017 metų pradžioje. Sunku įsivaizduoti, kad galutinai šalis pasitrauktų iš Europos Sąjungos anksčiau, negu vyks rinkimai į Europos Parlamentą 2019 metų gegužę. Tikimasi, kad derybose vyraus konstruktyvios nuotaikos, nes abi derybų šalys yra pernelyg priklausomos viena nuo kitos. Pastaruoju metu vis daugiau požymių, kad Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos tolesnis bendradarbiavimas gali būti šveicariško modelio, suteikiančio didesnę laisvę sprendžiant imigracijos klausimus, o ne norvegiško, kai tektų laikytis Europos Sąjungos bendrosios imigracijos politikos. Jungtinės Karalystės ekonomika šių metų antrą pusmetį stagnuos, o 2017 metais laukiama tik 0,9 proc. ūkio plėtros, kuri bus dvigubai lėtesnė negu euro zonoje. Anglijos centrinis bankas dar šiais metais turėtų sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 0,25 iki 0,05 procento.
FED dar šiais metais pakels bazinę palūkanų normą
JAV ekonomikos plėtra 2017 metais paspartės iki 2,4 proc., palyginti su prognozuojamu 1,6 proc. augimu šiais metais. Šalyje nedarbas artėja prie istoriškai labai žemo lygmens. Vis daugiau požymių, kad įsibėgėjantis darbo užmokesčio augimas turėtų skatinti bazinės infliacijos spartėjimą. JAV ekonomika artėja prie FED iškeltų darbo rinkos ir infliacijos tikslų, todėl esant dabartinei padėčiai bazinės palūkanų normos kėlimas dar šiais metais yra beveik neišvengiamas. Tikėtina, kad 2017 metais palūkanų norma bus padidinta bent du kartus taip stengiantis išvengti ekonomikos perkaitimo galimybės ir prailginti ekonomikos augimo ciklą. Euras JAV dolerio atžvilgiu matyt per ateinantį pusmetį susilpnės, bet vėliau jo kursas turėtų priartėti prie 1,15 JAV dolerio už 1 eurą. SEB analitikai Donaldo Trumpo galimybę laimėti Prezidento rinkimuose vertina tik 15 proc. ir mano, kad tikėtina H. Clinton pergalė neturės didesnės įtakos JAV ekonomikos krypčiai.
Rusijos ekonomiką skatina nuo metų pradžios pabrangusi nafta
Rusijos ekonomika lipa iš užsitęsusios recesijos ir jau du ketvirčius iš eilės plėtros pokytis yra teigiamas. Tikėtina, kad 2017 metais šalies BVP padidės 1 proc. po 0,4 proc. kritimo šiais metais. Rusiją gelbėja nuo metų pradžios paaugusi naftos kaina ir stipresnis Rusijos rublis, lėtinantis infliaciją ir stabdantis namų ūkių perkamosios galios mažėjimą. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos kaina 2017 metais sieks 55 JAV dolerius už barelį. Kol kas šių metų naftos kainos vidurkis yra 43,5 JAV dolerio už barelį. Visgi grėsmių naftos kainos augimui, tokių kaip vėl didėjanti naftos gavyba JAV, augantis naftos gavybos bendrovių veiklos efektyvumas ar alternatyvių energijos išteklių plėtra, yra išties nemažai.
