O. Scholzas pasidžiaugė jau sutartomis biudžeto lėšomis, kurios, pasak jo, leis Berlynui įsipareigoti teikti paramą penkerių metų laikotarpiui nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį.
Trečiadienį paskelbtame vyriausybės dokumente teigiama, kad investicijos apima 2 mlrd. eurų 2022 metais, apie 5,4 mlrd. eurų šiemet ir dar 10,5 mlrd. eurų iki 2027-ųjų.
Jis sakė žurnalistams, kad tai reiškia, jog Vokietija suteiks „didžiausią paramą, taip pat ir karinę“ tarp Ukrainos partnerių po Jungtinių Valstijų.
Šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija pažadėjo Ukrainai skirti dar 700 mln. eurų vertės ginklų.
Paketą sudaro dvi „Patriot“ paleidimo sistemos, 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 25 tankai „Leopard 1“.
Gegužę Vokietija jau buvo paskelbusi apie 2,7 mlrd. eurų vertės naują ginkluotės paketą Ukrainai prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietija atsisakė tradiciškai pacifistinės pozicijos ir nusiuntė Kyjivui daugybę ginklų – nuo oro gynybos iki artilerijos sistemų.
Anksčiau šiemet Berlynas pradėjo siųsti Ukrainai pažangius tankus „Leopard“. Kyjivas ilgus mėnesius prašė sunkiosios ginkluotės jo kontrpuolimui prieš Rusiją paremti.