Vokietija ketvirtadienį publikavo naują politiką, kuria siekiama atsverti vis kategoriškesnę Kiniją, sakė vokiečių kancleris Olafas Scholzas.
Pranešimas pasirodė po mėnesius trukusių įtemptų debatų apie tai, kaip reikėtų elgtis su didžiausia Berlyno prekybos partnere.
„Mūsų tikslas – ne atsisieti [nuo Pekino]. Tačiau norime ateityje mažinti priklausomybę itin svarbiose [srityse]", – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, pristatęs naująją strategiją.
Šia strategija, pasak jo, reaguojama į pasikeitusią ir kategoriškesnę Kiniją.
Naująja politika, kuri, pasak vyriausybės, bus įtvirtinta ir Europos Sąjungos strategijoje dėl Kinijos, siekiama būti realistiškiems, o ne naiviems, sakė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Nors Žaliųjų partijai priklausanti A. Baerbock siekė griežtesnės linijos Pekino atžvilgiu ir didesnio žmogaus teisių akcentavimo, socialdemokratas O. Scholzas parėmė prekybai palankesnę poziciją.
Naujoji politika parengta kruopščiai balansuojant abi pozicijas koalicinėje vyriausybėje, apibrėžiant Pekiną kaip partnerį, konkurentą ir sisteminį priešininką.
„Kinija yra didžiausia pavienė Vokietijos prekybos partnerė, bet Kinijos priklausomybė nuo Europos nuolat mažėja, o Vokietijos priklausomybė nuo Kinijos pastaraisiais metais tapo reikšmingesnė“, – sakoma dokumente.
Vyriausybė nurodė neketinanti kliudyti Kinijos ekonominei pažangai ir plėtrai, tačiau pridūrė: „Tuo pačiu metu skubiai reikia naikinti riziką.“
Berlynas „susirūpinęs stebi, kaip Kinija stengiasi daryti įtaką tarptautinei tvarkai pagal savo vienpartinės sistemos interesus ir taip paversti santykiniais taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos pamatus, pavyzdžiui, žmogaus teisių statusą“, rašoma dokumente.
Didžiausia grėsmė
Nukentėjusi dėl priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų ir tiekimo grandinių sutrikimų pandemijos metu, Vokietija vis labiau stengiasi diversifikuoti savo šaltinius ir kiek atsitraukti nuo Kinijos.
Praėjusį mėnesį pristatytoje savo pirmojoje nacionalinio saugumo strategijoje Vokietija taip pat kaltino Kiniją veikiant prieš vokiečių interesus, darant vis didesnį spaudimą tarptautiniam saugumui ir nepaisant žmogaus teisių.
Vienoje Vokietijos žvalgybos ataskaitoje Kinija taip pat vadinama didžiausia grėsme kalbant apie ekonominį ir mokslinį šnipinėjimą, taip pat tiesiogines užsienio investicijas Vokietijoje.
Ši griežtesnė linija privertė Pekiną sunerimti ir taip pat sukėlė nuogąstavimų vis labiau nuo Kinijos priklausomai Vokietijos pramonei.
Tokios korporacijos kaip „Volkswagen“ ir „Siemens“ pastaraisiais mėnesiais parengė augimo strategijas, numatydamos didelį kliovimąsi Kinijos rinka.
O. Scholzas yra pabrėžęs, kad Vokietija nori ne atsiejimo, o rizikos panaikinimo. Jis akcentavo Berlyno žingsnius siekiant diversifikuoti prekybos partnerius ir sakė, kad Vokietija yra įsipareigojusi aktyviai plėsti savo ekonominius santykius su Azija ir kitais regionais.
Jungtinėms Valstijoms sugriežtinus savo ekonominę politiką Kinijos atžvilgiu, Pekinas nuogąstauja, kad jo didžiausia partnerė Europos Sąjungoje gali pasukti ta pačia kryptimi ir naudodamasi regimai geranoriškomis kalbomis apie rizikos mažinimą vis labiau atsisieti nuo Azijos milžinės.
Li Qiangas, praėjusį mėnesį lankydamasis Vokietijoje per pirmą savo užsienio vizitą nuo paskyrimo kinų premjeru, taip pat akcentavo Pekino prioritetą gerinti santykius su ES, vis garsiau kritikuojančia Kiniją.
Tačiau jis įspėjo Berlyną nesinaudoti kalbomis apie rizikos mažinimą tam, kad būtų nutraukti ryšiai, ir pareikalavo, jo žodžiais, lygių galimybių kinų kompanijoms.
