Lapkričio 30 diena. Trečiadienis. Vėlus vakaras
Seimo pirmininko Artūro Paulausko kabinete tvyrojo draugiška tyla. Prie apvalaus stalo sėdėjo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos vadovė, žemės ūkio ministrė Kaziemira Prunskienė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir A. Paulauskas.
Premjeras Algirdas Brazauskas tyrinėjo Seimo pirmininko knygų lentyną. Joje buvo tik Soroso fondo išleistos knygos.„O „Patriarcho rudens“ kažkodėl neišleido. O juk antibrazauskiška knyga...“ – pagalvojo premjeras.
Tyla, nors ir draugiška, šiek tiek slėgė.
- Vandenį virsi, vanduo ir bus, - galų gale pasakė premjeras.- Vanduo – gyvybės šaltinis, - švelniai paprieštaravo A. Paulauskas. Jis nenorėjo „Vaivorykštės“ koalicijos.- Vanduo į kalną neteka, - kaip visuomet atsargi liko K. Prunskienė.Trys koalicinių partijų lyderiai klausiamai sužiuro į V. Uspaskichą. Šis gūžtelėjo pečiais ir tylėjo. Šiek tiek paraudo.„Nieko iš to nebus“ – fatališkai nusprendė premjeras.
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2005. Pabaiga“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (lyginant su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
