Lietuva apmaudžiai pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių, bet šalies Vyriausybė gėdingai nesiima ryžtingų priemonių problemai spręsti.
Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina finansiškai prisidėti prie psichologinės pagalbos telefonu veiklos gyvavimo neturinti nei galimybių, nei... teisės, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet tam skiria keliasdešimt tūkstančių litų.
Penkios linijos
Lietuvoje veikia penkios psichologinės pagalbos telefonu linijos: vaikų, jaunimo, moterų, rusakalbių ir suaugusiųjų, kam per trisdešimt. Pastarosios, pasivadinusios „Vilties linija“, pajėgos sutelktos Vakarų regione – Klaipėdoje ir Telšiuose. 23 metus visos šalies gyventojams teikianti psichologinę ir emocinę pagalbą linija didžiąja dalimi finansuojama uostamiesčio savivaldybės (90 proc.), likusią dalį pamokėti prisiima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Ir iki šių metų ne kiekvienas skambutis sulaukdavo atsako, bet šiemet sumažinus lėšų skyrimą, į „Vilties liniją“ begali prisiskambinti tik kas aštuntas ar devintas skambinantysis. Mat nuo šių metų sumažinus finansavimą nebepakanka lėšų dirbti dviem linijomis. Tiesa, ir iki tol psichologai bei savanoriai prie telefono aparatų budėdavo dviese tik penktadieniais ir šeštadieniais – kuomet sulaukiama daugiausiai skambučių. Tačiau dabar dešimt klaipėdiečių ir apie 16 telšiškių dirba pakeisdami vienas kitą, ir, jei pokalbis trunka valandą, tiek laiko kitas ir negali prisiskambinti. O juk skambinama ne džiaugsmais pasidalinti. „Vilties linijos“ vadovė psichologė Jelena Dementjeva teigia, kad kartais tas vienas skambutis gali būti lemtingas.
Bazinis poreikis
„Vienas iš bazinių žmogaus poreikių – būti išgirstam, išklausytam, – sako psichologė. – Tačiau kartais žmonės jaučiasi vieniši net ir būdami tarp artimųjų. Būna, kad susikaupia labai daug emocijų, ir jas būtina kam nors išsakyti, bet ne visuomet įmanoma šalia esančiam žmogui. Gal trečią valandą nakties žmogus nedrįsta trukdyti giminaičio, o gal šalia esantis taip pat yra palūžęs, tad ir skambinama į „Vilties liniją“. Be to, mums skambina ir suicidinių polinkių turintys žmonės. Netgi ir pasako, kad šią naktį pasitrauks iš gyvenimo. O jei nusivylęs, piktas ir nelaimingas žmogus nori paskambinti ir su kuo nors dar pasikalbėti, bet linija vis užimta, skambina po dešimties minučių – vėl užimta, sukyla dar daugiau neigiamų jausmų“.
Apkarpius linijos lėšas jai teko atsisakyti ir kai kurių iki šiol vykdytų programų – postvencinės ir specialiųjų tarnybų darbuotojų apmokymo, kaip suteikti pirmąją pagalbą panorusiam iš gyvenimo pasitraukti žmogui iki atvykstant psichologui. „O postvencinė programa lygiai taip pat reikalinga, ji kartu atlieka ir prevencinę funkciją, – aiškino J. Dementjeva. – Kadangi psichologai dirba su žmonėmis, bandžiusiais nusižudyti, arba su savo noru iš gyvenimo pasitraukusiųjų artimaisiais, kurie irgi neretai linkę padaryti tą patį“.
Psichologės teigimu, padėjus žmogui išgyventi ir palikti jį likimo valiai – problemos anaiptol neišsprendžia, nes ir vėl pasijutęs vienišas, nesuprastas ir niekam nereikalingas jis vėl gali mėginti sugrįžti prie savo bandymo.
Neskambina laimingi
„Mums juk neskambina žmonės, kurie džiaugiasi gyvenimu. Skambina tie, kurie jaučiasi vieniši, kuriems labai reikalingas šalia žmogus. Visi žinome, kad įsiutęs žmogus gali pridaryti neprognozuojamų kvailysčių, taip pat – ir beprotiškai įsimylėjęs. O mums skambina emociškai perkrauti žmonės, tokiais atvejais jau nebesugebama logiškai mąstyti. Bet išsikalbėjus, išliejus emocijas – tartum išleidus garus iš puodo, pakėlus dangtį, žmogus vėl įjungia mąstymą.
Mūsų darbuotojai ir padeda žmonėms išsakyti savo emocijas. O ir tas, kuris paskambina tartum atsisveikinti, iki paskutinės akimirkos abejoja savo sprendimu pasitraukti iš gyvenimo. Juk mes, žmonės, iš prigimties turime norą gyventi, ir nutikus kam, kai nusprendžiama pasitraukti, viduje išgyvenama didžiulė kova. Todėl žmonės iki paskutinės akimirkos siunčia signalus aplinkiniams, užsimena, kad gyvenimas nebemielas, ir laukia, o gal kas nors išgirs. Tad tokia pagalba yra labai reikalinga“.
„Vilties linija“ per metus sulaukia apie 15 tūkstančių skambučių, bet, sako jos vadovė, skaičiai neatspindi visko. Mat vieni pokalbiai būna labai trumpi, o kiti užtrunka ir 20 minučių, ir net valandą.
„Vilties linija“ teikia pagalbą žmonėms ir elektroniniais laiškais, per mėnesį jų sulaukiama apie 30. Tokiu būdu su psichologais dažniausiai bendrauja emigravę mūsų tautiečiai, kuriems sunku adaptuotis svetur, susiduria su įvairiais sunkumais.
Iš SAM – nė lito
Tačiau J. Dementjeva nesiskundžia šiemet sumažintu finansavimu. Priešingai, pabrėžia, kad į liniją skambina žmonės iš visų šalies kampelių, bet finansavimo našta dalijasi vienintelė Klaipėdos savivaldybė. Klaipėdos psichikos sveikatos centras suteikia patalpas, iš savivaldybės biudžeto apmokami komunaliniai mokesčiai. Linija pakankamai turi ir telefonų, trūksta tik lėšų bent vienam papildomam žmogui įdarbinti, kuris galėtų atsiliepti į skambučius antrąja linija.
Moteris neapgailestauja ir dėl to, kad SADM per maža dalimi prisideda prie linijos gyvavimo. „Juk ji remia visas penkias Lietuvoje veikiančias linijas ir visoms lėšas paskirsto tolygiai“, – kalbėjo portalo pašnekovė. Tačiau nuostabos Sveikatos apsaugos ministerijos atžvilgiu psichologė nenuslėpė – per daugiau nei kelis dešimtmečius šiai veiklai ji nėra skyrusi nė lito. „Atrodo, tai yra sveikatos sritis, į SAM esame kreipęsi ne kartą, bet niekada nesulaukėme paramos“, – sakė „Vilties linijos“ vadovė.
Finansuoti neturi teisės
„Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo, kokios tokio abejingumo priežastys. Pasirodo, SAM neturinti teisės finansuoti psichologinės pagalbos telefonu veiklos. Bent jau taip portalui paaiškino ministro patarėjas Remigijus Bielinskas. „Jei tik galėtų, ministerija paremtų, bet jos ir biudžetas labai ribotas – nuo 2008 m. apkarpytas trim šimtais milijonų litų. Apskritai ministerija negali nieko remti – tai draudžiama. Vienintelis dalykas, kaip mes galime padėti – per nevyriausybinių organizacijų projektus. O SADM, mano žiniomis, tam turi daugiau lėšų“, – kalbėjo ministro patarėjas.
Į SAM raštu kreipėsi ir Klaipėdos miesto savivaldybė, ir visai neseniai sulaukė atsakymo su pasiūlymu kreiptis į ją tuomet, kai bus skelbiami konkursai nevyriausybinių organizacijų projektams. Deja, pažymėjo uostamiesčio savivaldybės gydytoja Janina Asadauskienė, į tokią paramą „Vilties linija“ net ir negalinti pretenduoti, nes ji ir nėra nevyriausybinė organizacija. Ji dirbanti pagal Klaipėdos psichikos sveikatos centro programą.
Į kitas šalies savivaldybes dalintis finansine našta Klaipėda nėra kreipusis ir, tvirtino J. Asadauskienė, niekada to ir nedarys. Mat tokį prašymą reikia pagrįsti, ir savaime aišku, jog bet kuri kita savivaldybė paprašys pateikti skaičius, kiek jos gyventojų per metus paskambina į „Vilties liniją“. O tokių skaičių nėra. „Be to, šalyje veikia ir kitos psichologinės pagalbos telefonu pagalbos linijos – vaikų, moterų“, – sakė valdininkė.
Skyrė 45 tūkstančius
SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotojos Linos Burbaitės teigimu, 2011 m. sausio 3 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtinta 2011-2015 m. programa, pagal kurią vykdoma priemonė “Finansuoti psichologinės pagalbos tarnybas, teikiančias psichologinės pagalbos telefonu paslaugas“. Šiems metams jai įgyvendinti skirta 635 tūkst. Lt, iš jų 222 tūkst. Lt administravimo išlaidoms iš dalies padengti ir 413 tūkst. Lt gyventojų skambučiams apmokėti.
Vykdant šią priemonę pernai veikė 5 linijos, jungusios 11 tarnybų veiklą. Per 2010 m. per visas šias linijas atsiliepta į 293,3 tūkst. gyventojų skambučių. Į linijas gyventojams sudaryta galimybė prisiskambinti iš fiksuoto ryšio AB TEO ir mobiliojo ryšio Bitė, Omnitel ir Tele-2 operatorių.
„Vilties linijos“ 2010 m. administravimo išlaidoms skirta 45 704 Lt.
Pagalbą teikia
Jaunimo linija. Budi savanoriai konsultantai. Tel. 8 800 28888 visą parą kiekvieną savaitės dieną.
Vaikų linija. Budi savanoriai konsultantai, profesionalai. Tel. 116 111 nuo 11 iki 21 val. kiekvieną savaitės dieną.
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba). Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. Tel. 8 800 77277 nuo 16 iki 20 val. pirmadienį- penktadienį.
Pagalbos moterims linija. Budi profesionalai, savanoriai konsultantai. Tel. 8 800 66366 nuo 10 iki 21 val. pirmadienį-penktadienį.
Vilties linija. Budi profesionalai, savanoriai konsultantai. Tel 116 123 visą parą kiekvieną savaitės dieną.
Emocinė parama internetu
Vaikų linija. Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt
Jaunimo linija. Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas
Vilties linija. Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [email protected]
Pagalbos moterims linija. Rašyti el. paštu: [email protected]
Ligita Sinušienė
