Margarita PŪDŽIUVIENĖ Šiuo metu eilėje laukia apie 850 Tauragės miesto ir rajono gyventojų, norinčių apsigyventi socialiniame būste. Deja, valstybės suteikiamą galimybę turėti namus vertina ne visi. Rajono savivaldybės išlaidos už neprižiūrėtų ir nugyventų butų remontą vidutiniškai per metus siekia 150 tūkst. litų. Kurį laiką pagyvenę, nuomininkai išvyksta į užsienį, palikdami butus likimo valiai, juose apsigyvena benamiai, kaupiasi skolos už patarnavimus. Mėgino išsinešti ir kriauklę
Kaip atrodo patalpos, kuriose už nedidelį nuomos mokestį (nuo kelių iki pusantro šimto litų) gyvenusieji savo gerovės kūrimui nė piršto nepajudino, sutiko aprodyti Liubov Mockienė, Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė, kuruojanti apgyvendinimą socialiniuose būstuose. Lubų tinkas aptrupėjęs, palangės ir langai pajuodę nuo dulkių, tapetai nuplėšyti, durų rankenos „aptukusios“ riebalais, kriauklę buvę buto gyventojai, matyt, mėgino išsinešti – vamzdis, ant kurio ji pritaisyta, nulenktas.
– Iš šio buto gyventojai išsikraustė prieš pusmetį, – sakė apie Tauragės dvaro 8 daugiabučio 19 butą L.Mockienė ir pravėrė tamsos gaubiamo tualeto duris, į veidą trenkė kanalizacijos dvokas.
Trijų kambarių buto išplanavimas pasirodė gana jaukus. Virtuvę nuo gyvenamųjų kambarių skiria koridoriukas, iš svetainės patenki į miegamąjį arba mažytį vaikų kambariuką. Anot specialistės, čia kelsis tris vaikus auginanti šeima. Žinoma, prieš tai rajono savivaldybės Statybos skyriaus specialistams teks sudaryti remonto sąmatą, o namą administruojančiam Tauragės butų ūkiui – patalpas suremontuoti. Netrukus turėtų prasidėti ir namo renovacija, bute turėtų būti įrengta reguliuojama šildymo sistema. Paskolą renovacijai ims ir palūkanas mokės rajono savivaldybė.
Patiko malkomis šildomi butai
Su specialiste užsukome į kitą Tauragės dvaro daugiabutį. Pasak L.Mockienės, priešingai nei prieš penkerius metus, žmonės dabar noriai keliasi gyventi į buvusio karinio miestelio daugiabučius, nes šildymas juose – vietinis. Pirmuoju numeriu pažymėtame daugiabutyje, dviejų kambarių bute su sūnumi gyvenanti moteris sakė, kad viena priekaba malkų kainuoja apie 600–800 litų. Jas susideda į netoliese stovintį sandėliuką, kuriame kaip tik telpa iki 10 kub.m. Krosnis virtuvėje.
– Ryte pakuriu, dieną kelias įmetu, jei labai šalta, – dėstė moteriškė nuo šilumos parausvėjusiais skruostais ir tikino, jog vienos priekabos sezonui – per akis.
Jos buto prieškambaryje mums virš galvų nuo vandentiekio vamzdžio kaptelėjo keli lašai. Šeimininkė paaiškino, jog laša ant šalto vandens vamzdžio susirinkę ir lašeliais virtę garai. Šiaip butas atrodė jaukus, sienos ryškiaspalvės, įstatyti plastikiniai langai. L.Mockienė sakė, jog daugiau nei prieš metus čia nebuvo nei langų, nei grindų. Buvę gyventojai išsikraustė, o jame ėmė rinktis benamiai. Norėdami pasišildyti ir grindis sukūreno. Gyventojas emigruoja, skola kaupiasi
Anot specialistės, buvusiems nuomininkams išsikėlus neretai lieka „graudūs vaizdeliai“. Pernai rajono savivaldybė socialinių butų remontui išleido 135 813 litus. Už šią sumą kur kas didesnė ta, kuri susidaro nuomininkams nemokant už patarnavimus. Šiuo metu vien „Tauragės šilumos tinklams“ socialinių butų gyventojai skolingi 461 005 litus. Kai kurie skolas kaupia net negyvendami socialiniuose būstuose.
– Išvyksta į užsienį ir nepraneša. Pasitaiko, jog apie jų išvykimą sužinome po metų, dviejų, – sako specialistė.
Komunalines paslaugas teikiančios bendrovės mėgina socialinių būstų gyventojų skolas išieškoti teismo keliu, tačiau, jei asmuo emigravęs, tai tas pats, kas ieškoti adatos šieno kupetoje.
Tačiau, pasak specialistės, ne visi socialinių būstų gyventojai elgiasi taip neatsakingai. Kai kurie prieš išvykdami praneša, paprašo, kad socialinio būsto savivaldybė neišnuomotų niekam kitam, o uždarbiaudami užsienyje siunčia pinigus už patarnavimus. Eilės turėtų trumpėti
Iš viso šiuo metu rajono savivaldybė turi 448 socialinius butus. Šiuo metu laisvų yra tik 11. Kai kurie jų laukia remonto, kiti – šeimininkų. Anot. L.Mockienės, būsimieji gyventojai neretai būna išrankūs ir ne visada sutinka apsigyventi pirmame pasiūlytame bute. Ji prisiminė atvejį, kai Tarailiuose, bute su baldais ir buitine technika, keturi pretendentai iš eilės apsigyventi atsisakė vien todėl, kad jis, anot jų, pernelyg toli nuo miesto centro.
Kad eilės nebūtų „užlaikomos“ ir butų sulauktų tie, kuriems jų labiausiai reikia, nuo šių metų taikoma nauja tvarka.
– Pasikeitus socialinio būsto nuomos tvarkai asmeniui (šeimai) pasiūlymai dėl buto nuomos teikiami tik du kartus, pirmą kartą atsisakius ar neatvykus, pasiūlymai neteikiami 12 mėnesių. Antrą kartą atsisakiusio arba neatvykusio asmens duomenys perkeliami į sąrašo pabaigą pagal atsisakymo datą. Anksčiau asmuo ar šeima pasiūlymo galėjo atsisakyti triskart iš eilės. Todėl tikimasi, kad eilė pajudės greičiau, – aiškino specialistė.
Anot L.Mockienės, laukiančiųjų eilė didelė – 850 asmenų ir šeimų, o butai atsilaisvina retai. Nuo vasaros iki šios dienos laukiantiesiems eilėje specialistė galėjo pasiūlyti tik tris be šeimininkų likusius butus.
