Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius. Beveik milijardo litų skola per kelerius pastaruosius metus esą susidarė ir dėl to, kad Lietuvos sostinės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis yra gerokai mažesnė negu kitoms savivaldybėms.
Nelinkusi dalytis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių, nes norint kam nors pridėti, paprastai reikia iš ko nors kito atimti. O iš ko atimsi, kai visų Lietuvos savivaldybių biudžetai skylėti?
Bet beveik tuo pačiu metu grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą – jiems parūpo, ar principai, pagal kuriuos tarp Lietuvos savivaldybių perskirstomos GPM lėšos, atitinka Konstituciją.
Skylėtos savivaldybių kišenės
Vilnius miesto savivaldybės biudžete šiemet bus kiek daugiau negu 1 mlrd. 200 mln. litų, bet išleisti sostinė planuoja net 189 mln. daugiau. Kauno miesto savivaldybės biudžete 2012 m. žioji daugiau kaip 53 mln. litų skylė.
Šiaulių miesto savivaldybės, kurios įsiskolinimai viršija 135 mln. litų, biudžete šiemet pritrūks daugiau kaip 2 mln. litų. Net 9 mln. litų „per liesas“ ir Panevėžio miesto biudžetas.
Krizės alsavimą tebejaučia ir kaimiškos savivaldybės. Pavyzdžiui, Švenčionių rajono biudžete 2012 m. bus apie 58 mln. 670 tūkst. litų, jiems pritrūks daugiau kaip 4 mln. Šalčininkų savivaldybės pajamų planas 2012 m. – per 72 mln. litų, bet jis beveik 3 mln. mažesnis nei pernai.
Plungės rajono savivaldybė 2012 m. tikisi surinkti beveik 86 mln. litų, o išleisti ketina per 91 mln. litų. Vienos iš jauniausių savivaldybių – Kazlų Rūdos – šių metų biudžete šiemet pristigs daugiau negu 1 mln. 480 tūkst. litų.
„Skriaudžiamos pastaruosius 4 metus visos savivaldybės. Iš viso daugiau kaip 600 mln. litų be pakankamų teisinių prielaidų buvo sumažintos GPM įplaukos į savivaldybių biudžetus. Tiek buvo paimta valstybės biudžeto reikmėms“, – portalui Balsas.lt patvirtino Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas.
Jo teigimu, kai kurioms savivaldybėms itin sunkiai sekėsi formuoti 2012 m. biudžetus. „Tai rodo dabartinis triukšmas dėl Vilniaus miesto savivaldybės, su itin didelėmis problemomis susidūrė Šiaulių miesto taryba. Neabejoju, kad kitų miestų savivaldybių tarybos taip pat suko galvas, kam „nukirpti“. Nemaža dalis savivaldybių net darbo užmokesčio fondo savo darbuotojams visiems 2012 metams nesuformavo“, – sakė jis.
Ne atimti, o keisti principus?
Akivaizdu, kad finansų ministrė I. Šimonytė teisi – savivaldybės su Vilniumi neturi ko dalytis. Kadangi Vyriausybės piniginė taip pat neišpampusi, belieka vienintelis kelias – kibti į pačius savivaldybių biudžetų formavimo principus.
„Aš irgi esu prieš šiandieninę biudžeto formavimo metodiką. Tačiau pritarti A. Zuokui galiu tik iš dalies, – portalui Balsas.lt pareiškė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas. – Sutikime, kad jie turi privilegijų. Rajonai turi galimybę pritraukti ES lėšų per regioninius projektus ir dabar Akmenės rajonas įgyvendina projektų maždaug už 100 mln. litų, bet Vilniuje yra daugiau būdų skatinti ekonomiką. Aš nesiūlau „Barclays“ Akmenėje statyti, žinau, kad jis turi būti Vilniuje, bet biudžeto formavimo metodika nėra visai teisinga“, – sakė jis.
Anot V. Mitrofanovo, dabartiniai savivaldybių biudžeto formavimo principai neskatina ieškoti nei optimalių sprendimų, nei investicijų.
„Kodėl kai kurios savivaldybės sugeba išsiversti be valstybės pagalbos? Spaudžiame, atlyginimų didesnių neleidžiame mokėti, mokyklas uždarėme. Bet štai išgirstu, kad kai kur valstybė nurašys skolas. Tai gal aš blogai dariau, kad spaudžiau? Kad ir Šiauliai – išėjo meras, išėjo vadovybė, liko didžiausios skolos. Bet jie susitvarkė mokyklų tinklą, darželių tinklą – na ir kas, kad skolon. O mane kaltina, kad aš žmonėmis nesirūpinu. Vadinasi, reikia gyventi į skolą...“
Jis ir LSA direktoriaus pavaduotojas R. Čapas teigia, kad 2009–2012 m. savivaldybės neteko motyvacijos didinti pajamas.
„Iš kur gali būti noras skatinti išlaikyti darbo vietas, investicijų plėtrą, jei iš savivaldybių biudžetų atimamas bet koks prognozuojamas pajamų prieauglis. Net 100 litų. Pavyzdžiui, Finansų ministerija prognozuos, kad savivaldybėje bus prieauglis, tai jis atimamas į valstybės biudžetą. Tai ekonominis absurdas“, – sakė LSA atstovas. O anot V. Mitrofanovo, jeigu jie, statybininkų kraštas, į valstybės biudžetą įneša nemažai pinigų PVM ir kitais pavidalais, į tai taip pat turėtų atsižvelgti.
Jo teigimu, reikia kalbėti ne tik apie tai, kiek pinigų į vienos ar kitos savivaldybės biudžetą subyra, bet ir apie galimybes laisviau jais disponuoti.
„Pavyzdžiui, savivaldybės turėtų disponuoti švietimo „krepšeliais“. Nėra socialiai teisinga, kai kaime mokykloje matematikos mokytoja, turinti 12 mokinių, kurie nelaiko nė vieno valstybinio egzamino, uždirba tiek pat, kiek mokytoja, mieste dirbanti su 25 mokiniais, iš kurių 22 gerai išlaiko valstybinį egzaminą“, – kalbėjo V. Mitrofanovas.
Logišku Vilniaus mero A. Zuoko prašymą padidinti miestui tenkančią dalį vadina ir Švenčionių meras Vytautas Vigelis. Tačiau anot jo, yra ir kita „medalio“ pusė.
„Reikia įvertinti daug aspektų. Vilnius yra donoras, didžioji dalis Lietuvos pinigų. Kita vertus, mes irgi esame nepatenkinti, nes Lietuvoje yra nedaug savivaldybių, kuriose būtų trys lygiaverčiai miesteliai – Pabradė, Švenčionys, Švenčionėliai, kuriuose yra po 5-6 tūkst. gyventojų. Bet į tai niekas neatsižvelgia. Kaip bežiūrėsi, nebus taip, kad viena metodika būtų gera visoms 60 savivaldybių“, – sakė V. Vigelis.
„Kokiais principais bebūtų formuojami savivaldybių biudžetai, visiems niekada nebus gerai“ – pritaria LSA direktoriaus pavaduotojas R. Čapas. Jis pabrėžė, kad krizės metais centrinė valdžia pernelyg užspaudė savivaldybes: „Gal tai šiek tiek gelbėjo, kad valstybės skola labai nepadidėtų, bet savivaldybės buvo priverstos dar daugiau skolintis, augo ir pradelsti įsiskolinimai“.
Politiniai žaidimai
Priminęs, kad didžiąją savivaldybių pinigų „kapšo“ dalį sudaro dotacijos iš valstybės biudžeto ir liūto dalį tarp kitų pajamų šaltinių sudarantis GPM, R. Čapas sakė, kad LSA taryba yra pritarusi, jog būtų pakeistas jau minėtas Metodikos įstatymas ir 5 procentiniais punktais iki 45 proc. būtų padidinta GPM dalis, tenkanti Vilniaus miestui. Bet tik su sąlyga, kad nebūtų nuskriausti kitų savivaldybių biudžetai.
„Valstybė turėjo truputį pridėti iš kitų šaltinių. Bet dėl tam tikrų aplinkybių noras tai daryti prapuolė, nors pažadai buvo, dvi darbo grupės Finansų ministerijoje buvo sukurtos Vilniaus problemai spręsti 2011 metų viduryje. Deja, Vilniaus lūkesčiai liko neįgyvendinti“, – prisimena R. Čapas.
LSA puse lūpų užsimenama, kad Vilniaus savivaldybės įtarimai, jog nepalankūs sprendimai gali būti susiję su politiniais aspektais, turi pagrindo.
„Jie matyt sužinojo, kaip vyko biudžeto svarstymo procesas ir kur įstrigo jų problemos sprendimas. Ir įžvelgė, kad yra ne tik ekonominiai sumetimai, bet galbūt yra truputį ir didžiosios politikos vingių“, – Balsas.lt sakė vienas LSA darbuotojas, panorėjęs likti neįvardintas.
Spręs Konstitucinis Teismas
Beveik tuo pat metu, kai Vilniaus savivaldybė kreipėsi į teismą, 30-ies Seimo narių grupė, atstovaujanti skirtingoms parlamento frakcijoms, užregistravo kreipimąsi į Lietuvos Konstitucinį teismą. Parlamentarai prašo ištirti, ar tai, kaip tarp Lietuvos savivaldybių perskirstomos GPM lėšos, atitinka Konstituciją.
„Mes rūpinamės ne Vilniaus miesto savivaldybės biudžetu. Mes kalbame apie savivaldybėms perskirstomų lėšų principus. Įstatyme, kurį priėmė Seimas, yra keistas politinis kontekstas – anksčiau būdavo perskirstoma vadovaujantis tam tikrais objektyviais kriterijais tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių. O dabar negalima suprasti, kodėl tie kriterijai atidedami į šoną“, – aiškino Vytenis Andriukaitis, vienas iš pasirašiusių šį kreipimąsi.
„Iškilo politinių motyvų klausimas. Bet negalima mokesčių mokėtojų lėšų skirstyti vadovaujantis politiniais motyvais“, – sakė politikas.
Jam iš dalies pritaria ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.
„Kiekvieną kartą, kai svarstome biudžetus, savivaldybės būna nepatenkintos. Jeigu kalbėsime apie GPM savivaldybėms atitenkančią dalį, iš tikrųjų 2010 m. visoms ta dalis buvo padidinta išskyrus Vilnių. Kitas dalykas – darbo grupės, kuriose dirbo ir Finansų ministerijos atstovai, matė galimybes padidinti sostinei tenkančią dalį bent jau 5 proc. Ir Finansų ministerija tam neprieštaravo. Bet vyriausybė pristabdė šį klausimą. Finansų ministerija visada vertina labai griežtai, o vyriausybė paprastai įsiklauso į ministerijos nuomonę. Šį kartą neįsiklausė, todėl nori nenori įžvelgi tam tikrus politinius niuansus“, – sakė jis.
Gal iki to laiko, kol bus formuojami 2013 metų savivaldybių biudžetai, tas „paklodės tampymas“ baigsis, ir ateityje savivaldybės turės bent jau mažiau priežasčių būti nepatenkintos.
Bet kaip ir kada bus išspręsta „Vilniaus byla“ kol kas sunku pasakyti. Mat paaiškėjo, kad valstybė veikiausiai negalės laiku parengti atsiliepimo teismui, besirengiančiam nagrinėti sostinės ieškinį, o Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis žurnalistams praėjusią savaitę sakė, kad teismas esą gali ieškinį ir atmesti.
Taip pat skaitykite:
