Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius išskiria, kad didžiausias savivaldybių „skausmas ir iššūkis“ šiuo metu – finansinis savarankiškumas.
„Savarankiškumas gali būti platesnė sąvoka, bet finansinis savarankiškumas turbūt yra pats aktualiausias. Šiuo metu savivaldos biudžeto bent 80 proc. sudaro pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio, kas nėra mūsų dispozicijoje kažkaip paveikti tuos skaičius. Mokesčiai, kuriuos mes administruojame, sudaro tikrai labai neženklią mūsų pajamų dalį“, – žurnalistams kalbėjo M. Sinkevičius.
Lietuvos savivaldybių asociacija, anot M. Sinkevičiaus, yra paruošusi siūlymus keisti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir Biudžeto sandaros įstatymą.
Skirtingose savivaldybėse – skirtinga paslaugų kokybė
Tuo metu vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius pripažįsta, kad ne didžiųjų miestų savivaldybių gyventojai kasdien turi problemų dėl skirtingų bazinių paslaugų kokybės.
„Tie netolygumai Lietuvoje yra labai dideli – tiek kalbant apie ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, tiek apie sveikatos apsaugą, tiek apie eilę kitų sektorių, kuriuose netolygumai yra labai dideli, nepaisant keliasdešimt milijardų, kuriuos mes esame investavę į regioninę politiką. Rezultatai, manau, nieko netenkina, nes netolygumai dar ir didėja“, – žurnalistams sakė T. Tamulevičius.
Jo teigimu, valdžios centralizavimas reiškia, kad nė viena savivaldybė negauna to, ko jai reikia.
„Centralizavimas reiškia, kad mes centriniame lygmenyje visiems regionams pritaikome vieną sprendimo būdą, ne unikalų tam regionui, bet visam vienodą. Tai reiškia, kad suniveliuoja poreikius nuo A iki Z iki vidurkio. Tai yra, niekas negauna to, ko konkrečiai jiems reikia“, – pastebėjo viceministras.
Regionai turės daugiau laisvių
Paprašytas paaiškinti, kas decentralizavus valdžią užsiimtų kontrole, T. Tamulevičius užsiminė apie Regionų plėtros tarybas.
„Modelis panašus į Europos Komisijos ir šalių narių. Tai yra, skiriami pinigai konkretiems rezultatams pasiekti. Niekas nekontroliuoja tavo kiekvieno projekčiuko ir kurią gatvę išasfaltuosi ar dar kažkas. Tai yra konkretūs rodikliai, kurie turi būti pasiekti.
Jei matome, kad rodikliai yra nesiekiami, yra n būdų nuo to, kad galime tiesiog skirti daugiau dėmesio konsultacijoms <...>, iki to, kad, jeigu regionui tikrai kažkokios fundamentalios problemos yra, galime mesti ir centrinės valdžios ekspertinę pagalbą“, – sakė T. Tamulevičius.
Prezidentas nori stiprinti regionus
Kaip teigė prezidento patarėja Rėda Brandišauskienė, vienas iš prezidento G. Nausėdos tikslų – stiprinti savivaldą.
„Prezidentas, kalbėdamas apie savivaldos stiprinimą, turi omenyje ne tik savivaldybių, merų galių stiprinimą, tačiau ir tai, kad turi būti atsigręžta į gyventojus.
Savivaldybės, gaudamos daugiau įgaliojimų, turi atitinkamai orientuotis į savo gyventojus, įsileisti, įtraukti juos į klausimų kėlimą ir klausimų sprendimų paiešką“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo R. Brandišauskienė.
Rengia regionų forumą
Valdovų rūmuose ir Prezidentūroje ketvirtadienį vyksta Regionų forumas, skirtas aptarti svarbiausius regionų politikos ir savivaldos plėtros klausimus.
Šiemet renginys skirtas savivaldos savarankiškumo stiprinimo temai.
„Kurk Lietuvai“ renginio metu Prezidentūroje pristatys parengtą savivaldybių savarankiškumo stiprinimo priemonių planą, vėliau Valdovų rūmuose vyks oficialioji renginio dalis.
