Savitarna Lietuvoje seniai visiems pažįstamas žodis. Prasidėjusi nuo sovietinių gazuoto vandens automatų, šiandien savitarna neapsiriboja vien gėrimais. Pradedant mokėjimu internetu, baigiant apsipirkimu parduotuvėse – daug ką šiandien darome patys.
Tačiau plintant įvairioms savitarnos sistemoms girdėti ir kita nuomonė. Esą Lietuvai, šiandien esančiai paslaugų valstybe, savitarnos sistemos gresia nedarbu. Žmonių neatleidžia Lietuvos paštas prieš metus įdiegė siuntų savitarnos terminalus „Siuntos24“. „Įvertinome kitų šalių patirtį, pamanėme, kad tiek verslui, tiek gyventojams siųsti bei atsiimti siuntas tokiuose terminaluose gerokai patogiau“, – sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.
Ji prasitarė, kad Lietuvos paštas galvoja ir apie kitokias savitarnos paslaugas, bet plačiau bendrovės ateities planų nekomentavo. Anot A. Jonušaitės, nepaisant to, kad vis dar yra į savitarnos sistemas žvelgiančių įtariai, paslaugos sparčiai populiarėja. „Anksčiau atsargiai buvo žiūrima ir į internetinę prekybą, o šiandien net maisto produktai perkami internetu. Visada bus žmonių, kuriems mieliau bendrauti gyvai, tačiau neabejojame, kad savitarnos sistemos ras savo klientą“, – tvirtino Lietuvos pašto atstovė spaudai. Paklausta, ar diegdamas siuntų savitarnos sistemą Lietuvos paštas galėjo atsisakyti dalies darbuotojų, A. Jonušaitė atsakė neigiamai. „Tikrai nebuvo taip, kad įdiegus savitarnos sistemą galėjome atleisti dalį paštuose dirbančių žmonių – to nedarėme ir nedarysime“, – tvirtino ji.
Poreikio savitarnai nemato Prekybos tinklas „Maxima“ savitarnos kasų idėjos nusprendė neplėtoti. Vilniaus „Akropolio“ prekybos centre esančioje parduotuvėje įrengtos keturios savitarnos kasos, o atidaryti jų daugiau prekybos tinklas kol kas nežada. „Pastebėjome, kad šiose kasose apsiperka pastovus ratas žmonių, kurie jau įpratę taip apsipirkti ir perka nedaug. Tačiau kol kas akivaizdaus poreikio plėsti savitarnos kasų projektą nematome, nes norintiems greitai apsipirkti siūlome „Express“ kasas“, – aiškino prekybos tinklo atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.
Savitarna – veiklos koncepcija
„Ekonomika.lt“ kalbinti savitarnos sistemomis besinaudojantys pašnekovai akcentavo, kad bene labiausiai jomis naudotis motyvuoja suteikiamos nuolaidos. Nuolaidos kurui yra ir vienas motyvų, kodėl automobilių vairuotojai suka į „Neste“ degalines. „Daug ką lemia ir degalinių išdėstymas, kiti dalykai, tačiau visų pirma vartotojui svarbi kaina“, – sakė „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.
Anot jo, tai, kad degalinėse nėra nuolat dirbančių operatorių, yra vienas veiksnių, leidžiančių sumažinti kuro kainą. „Tačiau nėra taip, kad mes atsisakėme operatorių tam, kad mažintume kuro kainą. Automatinės savitarnos degalinės yra mūsų veiklos koncepcija, – aiškino G. Macijauskas. – Pasak jo, degalinės, kurios samdo operatorius, dažniausiai turi parduotuves, kavines, iš kurių uždirba.“ „Neste Lietuva“ generalinis direktorius tvirtino nemanąs, kad savitarnos sistemų plitimas Lietuvoje galėtų grėsti didėjančiu nedarbu. „Pavyzdžiui, mes neturime operatorių, tačiau degalinės turi būti prižiūrimos, valomos, šluojamos, pjaunama žolė. Net jeigu tą daro ne mūsų bendrovės darbuotojai, mes samdome įmonę, kurios specializacija yra ši sritis. Galų gale, yra labai daug sričių, kur savitarna neįmanoma“, – aiškino jis.
Savitarna – į naudą
„Kad savitarna naikina darbo vietas – mitas. Kalbų, kad žmones pakeis robotai, netrūko tada, kai buvo automatizuojama pramonė, tačiau nieko panašaus nenutiko“, – sakė „Search Group/AIMS International“ vykdomasis partneris Šarūnas Dyburis. Anot jo, automatizuojant įvairias sistemas darbo vietų sumažėja tik iš dalies, mat visuomet reikia žmonių, kurie viską prižiūrėtų. Š. Dyburis neatmetė galimybės, jog kada nors Lietuvoje atsiras vien savitarnos sistema pagrįstų parduotuvių. „Tačiau Lietuvai reikia pribręsti prie tokių dalykų, – akcentavo jis, pasakodamas, kad problemų kiltų su tais, kurie norėtų įsigyti daugiau prekių, o mokėti mažiau, arba apskritai nemokėti. – Galų gale, tai, kad parduotuvėje nematyti žmonių, nereiškia, kad jų apskritai nėra.
Mano nuomone, parduotuvėse kasininkai sudaro 10–15 proc. viso personalo, kitų mes nematome, bet jie tikrai yra.“ Pašnekovo nuomone, savitarnos sistemų plitimas Lietuvai yra į naudą, mat daugėja intelektualių darbo vietų. Tačiau baimintis, kad nebeliks, kur dirbti nekvalifikuotai darbo jėgai, anksti: „Visiškai automatizuoti sistemas apsimoka tik tada, kai yra itin didelės darbo sąnaudos. Net jeigu Lietuvoje dvigubai išaugtų minimali alga, automatizuoti sistemas ryžtųsi tik vienetai.“
FAKTAI: Savitarna Lietuvoje
Lietuvos pašto siuntų savitarnos terminaluose tikimasi iki metų pabaigos surinkti 1500 siuntų per dieną
Pirmoji „Neste“ savitarnos degalinė Lietuvoje atidaryta 1999 m. Nuo 2008 m. Lietuvoje IKI įrengė 100 savitarnos kasų „Bitutė“, šiose kasose apsiperka iki 60 proc. parduotuvės pirkėjų 2010 m. Lietuvoje pradėjo veikti savitarnos terminalai „Foxbox“, kuriuose galima atsiskaityti už įvairias paslaugas, sumokėti mokesčius 2009 m. buvo įrengti pieno savitarnos automatai, tačiau idėjai nepasiteisinus, šiuo metu jų beveik neliko Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 28(90) rugpjūčio 6 - 12 d.
