Keliauti galima pigiai. Bent jau taip teigiama. Tačiau „pigiai “ sąvoka plati – savaitgalis Europos mieste, net ir naudojantis pigių avialinijų paslaugomis, įkandamas ne visiems. Tačiau išnaudojant gražius rudeniškus orus, galima pasidžiaugti tuo, ką turime čia, Lietuvoje. Tai – idealus būdas praleisti laiką su šeima, pabėgti nuo rutinos ir... pamatyti, kad gražu visur. Ne tik ten, kur egzotiška.
Nuo ko pradėti? Savaitgalis Lietuvoje daugeliui asocijuojasi su Druskininkais – mineralinių vandenų kurortu, įsikūrusiu ant Nemuno kilpos. Ir ne veltui, rudenėjantys Druskininkai – viena geriausių vietų praleisti ramų savaitgalį.
Vykti į Druskininkus geriausia bent kelioms dienoms tam, kad spėtumėte pasidžiaugti vandens procedūromis. Beveik visi kurorto viešbučiai siūlo savaitgalio kompleksus, kurių kainos prasideda nuo beveik 400 Lt. Paprastai atvykstama šeštadienį, išvykstama – pirmadienį. Tai – gera idėja romantiškam savaitgaliui, mat, dažniausiai niekuo pačiam rūpintis nebereikia. Dar vienas traukos centras – Druskininkų vandens parkas. Už porą valandų savaitgalį asmeniui gali tekti pakloti beveik 40 Lt.
Tačiau vandens parkai, SPA ir viešbučio kambariai – ne viskas, ką galima pamatyti nusprendus praleisti dieną ar dvi šiame mieste. Ką dar galima pamatyti vaikštinėjant miesto gatvėmis? Pirmiausia, įdomią architektūrą. Taip, čia nėra didingų baroko statinių, tačiau kurortinio miestelio vilos - savotiškos ir traukiančios akį.
Vienas žymiausių kurorto pastatų – miesto savivaldybė arba daktaro Bujakovskio namas. Dr. Bujakovskis priklausė kurorto turtingiausiųjų dešimtukui. Manoma, kad mūrinė vila buvo pastatyta XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Tuo metu tai buvo vienaaukštis pastatas ir tik vėliau, išlaikant visas originalias stogo - kupolo formas, buvo pastatytas viršutinis namo aukštas.
Druskininkų stačiatikių cerkvė pastatyta 1865 metais už Gardino vicegubernatoriaus I. Rožanovo paaukotus 10000 rub. sidabru. Praeityje skvere, šalia cerkvės, buvo ir varpinė su keturiais varpais. Vienas iš jų svėrė kone pusę tonos. Šie varpai prapuolė Pirmojo pasaulinio karo metu. Po Antrojo pasaulinio karo iš Druskininkų cerkvės dingo ir Vladimiro Dievo Motinos ikona (1766), kurią cerkvei dovanojo feldmaršalo M. Kutūzovo anūkė Jekaterina Vasiljevna Kutūzova. Ši ikona iki šiol yra ieškoma.
Miesto pavadinimas kilęs nuo druskingų mineralinių šaltinių. Todėl atvykus čia reikėtų aplankyti ir paragauti vandens iš vietinių mineralinių šaltinių. Kadaise mineraliniai vandenys tekėjo šaltiniais į Nemuną vandeningose pievose ir krūmynuose, kur šiuo metu įsikūręs Gydyklų parkas. 1861 m. Druskininkuose užfiksuoti 9 mineraliniai šaltiniai, o 1908 metais veikė net 19 šaltinių, tačiau tik kelių mineralinis vanduo buvo tinkamas gydymo tikslams. Vėliau vieni šaltiniai išnyko, kiti atsiverdavo savaime arba atlikus gręžinius. Keitėsi jų vieta ir pavadinimai. Stipresnės sudėties mineralinis vanduo atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo atlikus sudėtingesnius gręžinius. Sovietmečiu buvo 5 mineraliniai šaltiniai.
Druskininkų kurorto kurhauzas buvo vienas pirmų visuomeninės paskirties miestelio statinių. Labai didelis namas - Kurorto salė („kurzal“) su galerija pokyliams, buvo inžinieriaus Gaselmano kūrinys. Pastatyta 1856 metais, atliko į kurortą atvykstančių poilsiautojų susirinkimo, pažinties ir poilsio vietą. Buvo savotišku Druskininkų poilsio centru, tačiau sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais. Šiuo metu jo vietoje veikiantis restoranas „Kolonada“ taip pat turi originalią istoriją. Šis pastatas buvo pastatytas Lenkijos laikais ir kaip ir kurhauzas buvo savotiška poilsiautojų suėjimo vieta. Čia, parke, sezono metu grodavo orkestrai, vykdavo koncertai. Nepriklausomybės metais pastatas iš esmės buvo perstatytas, tačiau visos senovinės formos buvo išlaikytos.
Viešbutis „Europa Royale Druskininkai“ - buvęs Druskininkų gydyklų vonių korpusas, arba tiesiog Senosios gydyklos. Buvo pastatytos XIX a. pabaigoje, kai sudegė medinės. Jų architektas - Vaclovas Michnevičius. Mūrinės tiko tam laikmečiui, jų architektūra paprastesnė, tačiau labai gerai prisitaikė prie aplinkos ir atitiko statinio paskirtį.
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia - vieno žymiausių lenkų architekto Stefano Šilerio kurinys, pradėtas statyti 1912 metais. Pagrindinė statybų fundatorė buvo „Undinės“ leidėjo K. Volfgango žmona Henrika. Įdomu, kad vietinis turtuolis Kiersnovskis taip pat žadėjo paremti naujos bažnyčios statybą su sąlyga, kad maldos namų altorius bus orientuotas į rytus. Tuomet jis iš savo vilos būtų galėjęs stebėti iš bažnyčios išeinančius žmones. Kunigui B. Voleiko pasipriešinus turtuolio norams, Kiersnovskis atsisakė savo sumanymo. Pirmojo pasaulinio karo metais statoma bažnyčia buvo apgriauta. Jos statyba atsinaujino tik 1924, o pabaigta 1930 metais.
Nepaprastai gražios ir senosios miesto kapinės. Kurorto kapinėse vienoje pusėje buvo laidojami katalikai, kitoje - miestelio stačiatikiai. Centrinėje dalyje galima surasti ir vietinių protestantų tikėjimą išpažinusių miestelėnų kapų. Katalikų pusėje jau nebeveikianti vietinių turtuolių Kiersnovskių statyta neogotikinio stiliaus koplytėlė. Senųjų kapų antkapiniai paminklai stebina savo didingumu ir originaliais, graudžiais įrašais. Kurorto turtuoliai, tiek katalikai, tiek stačiatikiai, buvo įsirengę didesnius šeimų ir net giminių kapus. Stačiatikių pusėje turtuolių Erbštein Džulianių šeimos kripta, katalikų pusėje: O‘Brien De Lacy, De‘ Nizo, Kiersnovskių, Grudzinskių ir kitų. Šalia Kiersnovskių koplyčios seniausieji išlikę. Beveik neįskaitomas įrašas ant 1864 metais palaidoto Ksavero Volfgango kapo. Tai žymiojo „Druskininkų šaltinių undinės“ redaktoriaus, istoriko Teodoro Narbuto bičiulio ir bendradarbio kapas. Kurorto populiarintojo daktaro Jono Pileckio kapas šiek tiek paėjus, čia pat ir M. K.Čiurlionio tėvų: Konstantino ir Adelės Čiurlionių kapai.
Atvykus į kurortą verta apsižvalgyti ir jo apylinkėse. Trys kilometrai nuo Druskininkų yra įsikūręs Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas. Taip pat verta pasivaikščioti po Jaques Lipchitz (Ž. Lipšico) Druskininkų skulptūrų parką, nuvykti į Liškiavą ar Merkinę, bei, be abejo, pamatyti Grūto skulptūrų parką.
Turintiems daugiau laiko ir ūpo – idealus užsiėmimas kelių valandų kelionės turistiniais Dzūkijos nacionalinio parko maršrutais.
O tiems, kurie dar dvejoja – savaitgalio renginiai Druskininkuose. Keliaukime!
BFL nuotraukos
