Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.
Ketvirtadienį nuo pat ryto duris visiems lankytojams atvers Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas.
Vidurdienį Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės 1990–1991 m. valstybės gynėjų konferencija. Vėliau Seime vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“. Po jo istoriniame Seimo rūmų fojė rengiama iškilminga 1990–1991 m. Lietuvos valstybės gynėjų rikiuotė.
Ketvirtadienio vakarą prie Televizijos bokšto, Nacionalinio radijo ir televizijos pastato, kur žuvo ir buvo sužeisti Lietuvos laisvę gynę žmonės, bus uždegami atminimo laužai, o Nepriklausomybės aikštėje vyks tradicinis ceremonialas ir Sąjūdžio valanda, žuvusiųjų garbei skambės peršautas Laisvės varpas. Televizijos bokšto salėje bus atliekamos Sausio 13-osios meninės variacijos „Noctis“.
Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje 20 valandą prasidės tradicinis koncertas „In Memoriam“. Skambės Sausio 13-ajai sukurtos Alfredo Schnittke's „Sutartinės“ ir Gioacchino Rossinio kūrinys „Stabat Mater“, kurį atliks Lietuvos kamerinis orkestras, valstybinis choras „Vilnius“ ir solistai. Tuo pat metu Vilniaus įgulos karininkų ramovėje rengiamas tradicinis valstybės gynėjų susitikimas.
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa penktadienį, Sausio 13-ąją, prasidės mokyklose, valstybinėse įstaigose, ambasadose rengiama pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Prezidentūroje bus teikiami Sausio 13-osios atminimo medaliai. Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingai bus įteikta pirmoji Laisvės premija – ji paskirta garsiam rusų disidentui Sergejui Kovaliovui.
Laisvės gynėjų dienos minėjimas vakare baigsis šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.
