„PayPal“ sulaukė šimtų skundų iš vartotojų, kurie atsiskaitė per šią sistemą, bet taip ir nesulaukė savo išsvajotų prekių. Ši tarptautinė bendrovė užsiima finansinių transakcijų tarpininkavimu, o perkant per „PayPal“ vartotojai dažniausiai gali būti tikri, kad blogiausiu atveju susigrąžins už negautą prekę pinigus.
100 proc. pinigų grąžinimo negavus prekės politiką akcentuoja ir pats „PayPal“. Tačiau šiuo atveju pirkėjai susidūrė su kiek įmantresne apgavysčių sistema, todėl dažnai lieka ir be pinigų, ir be prekės.
Vietoje vonios – maudymosi kepurėlė
Skaitant nusivylusių „PayPal“ sistema pirkėjų pasakojimo pavyzdžius matyti, kad sukčiai tiesiog mėgaujasi savo patyčiomis. Žmogui, kuris užsisakė 145 cm vonią jie atsiuntė plaukiojimo kepurėlę, kitam – rankšluostį. Užsisakęs narvą šuniui, gavo drabužėlį katei, o įmantrius šviestuvus norėjęs pusdykiai gauti nelaimėlis gavo dantų šepetėlių.
Nusikalstama schema yra paprasta: pirkėjams siūloma įsigyti neįtikėtinai pigias prekes, o vėliau vietoje jų yra atsiunčiamas bevertis daiktas.
Pavyzdžiui, nešiojamas kompiuteris yra „parduodamas“ su 90 proc. nuolaida, vietoje 200 užtektų sumokėti vos 18 eurų. Sukčiai savo tinklapyje naudoja „AliExpress“ prekeivių nuotraukas. Taip pat aiškina, kad „dėl Covid-19 užsidarė gamykla, todėl išparduodami sandėlio likučiai“. Įsigyti siūloma ne tik elektronikos prekių, bet ir baldų ar drabužių.
Vėliau įsisuka apgaulės ratas. Pirkėjas mėnesius laukia prekės, nes ši keliauja iš Kinijos. Paprašius jam netgi gali būti pateiktas siuntimo registracijos kodas, pagal kurį teoriškai galima stebėti, kur keliauja jo prekė.
Sukčiai naudojasi pirkėjų patiklumu ir gana lanksčiomis „PayPal“ sąlygomis. Mat grąžinti pirkėjui pinigus už prekę bendrovė įsipareigoja tik tuo atveju, jeigu jis jos negauna. Šiuo atveju sukčiai iš tiesų išsiunčia prekę, tačiau tai būna kažkoks bevertis daiktas – peilis vietoje paspirtuko, tuščias butelis vietoje batų, ar gertuvė vietoje kompiuterio.
Laukę prekės 2-3 mėnesius ir gavę supakuotą šlamštą pirkėjai dažniausiai supykę kreipiasi į prekeivį. Šis pasiūlo grąžinti prekę savo sąskaita, o tuomet jam tariamai būtų išsiųsta užsakyta prekė. Jeigu klientas iškart kreipiasi į „PayPal“, tai pardavėjas pasiūlo dalinę kompensaciją (40 proc. nuo užsakymo sumos) arba grąžinti visą sumą, jeigu pirkėjas atsiųs atgal „per klaidą neteisingai išsiųstą prekę“.
Kuomet „PayPal“ kreipiasi į pardavėją dėl nepristatytos prekės, šis parodo siuntinio kodą ir pateikia įrodymą, kad pirkėjas prekę gavo. Tuomet jau pačiam pirkėjui tenka įrodinėti, kad sukčiai iš tiesų įdėjo menkavertę prekę vietoje deklaruotos.
Sukčiai pelnosi dėl sistemos spragų ir patiklumo
Dalis pirkėjų tokiu atveju tiesiog nuleidžia rankas. Dažniausiai išleidžiamos palyginus nedidelės sumos 10-50 eurų, todėl mokėti dar papildomai 10-20 eurų už prekės grąžinimą atgal į Kiniją, prieš tai prekės pralaukus 2-3 mėnesius, daugeliui atrodo pernelyg varginantis dalykas.
Aktyviausieji buriasi į grupes „PayPal“ palaikymo forumuose ir ten aprašo savo sudėtingos kovos su sukčiais istorijas.
Pavyzdžiui, vienam iš pirkėjų sukčiai iš Kinijos atsiuntė peilį vietoje paspirtuko. Tam, kad jis galėtų susigrąžinti pinigus už pirkinį, pagal „PayPal“ instrukcijas, jam teks įrodyti, kad išsiuntė atgal bevertį virtuvės įrankį. Tačiau pirkėjas susidūrė su kita problema – į Kiniją draudžiama siųsti tokio pobūdžio prekes.
Vienam iš pirkėjų teko sumokėti 9 papildomus svarus (apie 10 eurų) ir „grąžinti“ prekę pardavėjui, tačiau pavyko iš „PayPal“ atgauti 55 svarus (apie 61 eurą) už įsigytą prekę. Tokiu būdu, anot pirkėjo, jis bent jau neleido sukčiams pralobti.
Patarimas pirkėjams: skeptiškai vertinti reklamas socialiniuose tinkluose
Ekspertai perspėja, kad socialinių tinklų amžiuje pirkėjas iš esmės yra paliktas pats susigaudyti, kuris pardavėjas yra patikimas, o kur tyko apgaulė.
„Sukčiai naudojasi „Facebook“ reklamos galimybėmis reklamuodami bet ką, kas tik šauna į galvą, – „Forbes“ pasakojo prekybos ekspertė Molly Borman Heymont. – „Facebook“ iš esmės netikrina savo reklamos užsakovų tinklapių ar produkcijos patikimumo, taigi šiuo atveju atsakomybė susigaudyti situacijoje krinta ant paties pirkėjo“.
Elektroninės prekybos ekspertė Taylor McCarthy Hanse pateikė šešis patarimus, kurie padės išvengti sukčių spąstų:
– įsitikinti, ar prekės kaina nėra nerealiai maža. (Jeigu pardavėjas negali uždirbti pinigų, tai beveik visada bus siekis išvilioti lėšas)
– įsitikinti, ar parduotuvės pavadinimas sutampa su jų tinklapio adresu. (Daugelis internetinių sukčių parduotuvių yra kuriamos automatiniu būdu, tiesiog generuojant atsitiktinius pavadinimus)
– ar parduotuvės internetinio puslapio adresas yra logiškai paaiškinamas. (Jeigu jame yra tiesiog raidžių ir skaičių kratinys, reiškia, kad pasirinktas pigiausias internetinės parduotuvės adreso pirkimas, žinant, kad netrukus ji bus uždaryta)
– patikrinti atsiliepimus, tiek „Facebook“ reklamoje, tiek ir įvedus į paiešką parduotuvės pavadinimą. (Jūs – ne vienintelis toks pirkėjas, kiti jau bus nudegę ir paviešinę apgaulę)
– jeigu sukčiai turi savo „Facebook“ paskyrą, patikrinkite jų įrašus. (Dažniausiai nesivarginama sukurti daugiau nei 3 įrašų)
– Atkreipkite dėmesį sukčių tinklapyje esančias nuorodas. Kas rašoma taisyklėse klientams, kur veda kontaktų nuorodos.
