Apie kasdienį gyvenimą, darbą, pokyčius bei iššūkius – pokalbis su Š. Kirdeikiu.
Pabuvusi ir ryškiai violetinė, ir sodriai rožinė, tavoji barzda jau grįžo į įprastinį tamsiai rudos režimą. Kodėl ją tiek margini?
Mano barzda tapo tam tikru eksperimentu: pirmiausiai dėl to, jog savo „Facebook“ profilyje rašau blogą. Jame gvildenu įvairias man rūpimas temas: ko nederėtų ir ką reikėtų daryti suaugusiam žmogui, apie dėmesį ir jo padarinius, vaikų turėjimą, amžių ir kt. Spalvodamas barzdą kai kurias temas galiu aprašyti ne tik teoriškai, bet ir pasakodamas įvairius potyrius. Esu veiksmų, ne kalbų žmogus.
Viešojoje erdvėje ne kartą buvai gretintas su seksualiuoju krepšininku Tony Parkeriu – kaip į tai reaguoji?
Tiesą sakant, pamatęs foto koliažą, kuriame Tony ir aš dėvime labai panašius marškinėlius, net pats nustebau, jog esame visai panašūs! Tiesa, tik išore - tritaškį įmesčiau, bet krepšiniu domiuosi tik profilaktiškai ir kartais apie tai net bijau atvirauti - kad liaudis nenuteistų. Malonu, jog daugelis komentatorių sakė, kad aš labiau patinku (juokiasi).
Su kuo lygino, kai buvai su spalvota barzda?
Kai barzda buvo violetinė, draugams tapau Mėlynbarzdžiu iš pasakos, kuris požemyje galabija žmonas. Na, o su rožine gatvėje praeinantiems vaikams tikriausiai priminiau Kalėdų Senelį - jie tikrai nesidrovėdavo garsiai pareikšti savo nuomonę. Tiesa, šie eksperimentai turėjo ir dar vieną tikslą - ruošiausi kelionių projekto ALIEN-LOCAL fotosesijai Berlyne. Rezultatus galėsite išvysti interneto portaluose jau netrukus.
Ką veiki šiuo metu viešėdamas Venecijoje?
Venecijoje jau trečią kartą su draugais lankiausi čia vykstančioje bienalėje - taip pasikraunu kūrybinį akumuliatorių. Be to, man tai miestas, į kurį visada malonu grįžti dar ir dar kartą.
Kaip pastaruoju metu atrodo tavo diena? Ties kokiais projektais darbuojiesi?
Šiuo metu leidžiu sau neturėti rutinos ar tikslaus režimo - vienintelis dalykas, kuris yra pastovus, tai pilvo preso ir rankų raumenų pratimų kompleksai, kuriuos darau nesvarbu, kokios nuotaikos ir būsenos būčiau. Likusi dienos dalis – gana spontaniška: kartais nubundu 4 val. nakties ir rašau, kartais keliuosi 7val. ryte ir bėgu krosą, o įprastomis darbo valandomis dirbu prie mados renginių pastatymų, prodiusuoju TV projektų kūrybą, styguoju dueto „Beissoul & Einius“ vadybą, vedu renginius.
Išduok paslaptį: kaip tiek visko suspėji?
Kartais reikia tiesiog nebijoti kažką iš savo gyvenimo išbraukti, susispausti, prisiversti sudėlioti prioritetus ir logiškai paskirstyti jėgas. Kai darai tai, kas patinka, jėgų turėsi dvigubai daugiau - tokie patys bus ir rezultatai. O man rezultatas yra pirmoje vietoje. Kolegė Santa Audickaitė dažnai mane pavadina "racionaliu menininku", kas kartais kelia šypseną - visuomenėje įprasta manyti, jog šie du dalykai nesuderinami.
Be to, jau nebesu darboholikas. Per pastaruosius metus pradėjau tarp projektų besąlygiškai prižiūrėti save, jog ne tik dirbčiau, bet ir bendraučiau su man svarbiais žmonėmis. Taigi tapau viskoholiku.
Ar jau šiemet atostogavai?
Standartinių atostogų prie baseino ar kaime man nebereikia. Tiesiog pasikeitė požiūris į poilsį kaip į nieko neveikimo procesą. Kartais užtenka atostogų tiek, kiek trunka nuvažiuoti nuo tėvų sodybos iki savo namų. Pabūnu su savimi, permąstau planus, kur šiuo metu esu emociškai ir ką noriu nuveikti ateityje - štai ir pailsiu. Argi ne atostogos? Kelionėse dažniausiai veikiu kažką papildomai ir negaliu to vadinti darbu, nes aktyviai gyventi man patinka - fotosesijos, susitikimai, lankymasis spektakliuose susiplaka į viena kokteilį, kurį ramiai ir gurkšnoju.
Ar tai reiškia, kad per atostogas – jokių šokių?
Per atostogas šokiu – ir dar daugiau. Tiesa, kiek kitaip. Nevedu užsiėmimų, neprižiūriu kolektyvų, bet galiu sau leisti šokti, kaip noriu, kur noriu, kiek noriu - mėgstu lankytis elektroninės muzikiniuose festivaliuose, šokiu seminaruose, man įdomius DJus kviečiančiuose klubuose. Visa tai dažniausiai būna ne Lietuvoje.
Ką tau apskritai reiškia šokis?
Visų pirma tai – smagus jausmas, kad tavo kūnas tavęs klauso. Kai jį valdai, valdai ir savo emocijas, tikslus, norus. Esi lankstesnis, nes moki kristi, suktis, turi ištvermės - tiesiogine ir perkeltine prasme. Šokdamas, būdamas šokių aikštelėje aš leidžiu sau tai, ko šiaip gėdyčiausi ar neturėčiau galimybės išreikšti. Tai būtų nelabai sveika man, kaip šios žemės gyventojui, ir asmenybei. Rekomenduoju visiems rasti sau patinkantį saviraiškos būdą.
Sporto treneriai daug kalba apie tai, kaip sportas pakeičia žmogų. Pasakyk, o kaip šokiai pakeičia žmogų?
Pirmiausiai suteikia vidinės disciplinos, sutvarko pasimetusias mintis, o šalia to – sutvirtina kūną, gerina laikyseną ir koordinaciją. Visai tai daro žmogų patrauklesniu sau ir kitiems.
Keletas patarimų tiems, kurie visgi nesiryžta pas tave ateiti.
Meluočiau, jei sakyčiau, jog bus lengva. Prižadėkite sau ateiti mažiausiai į tris užsiėmimus iš eilės, kad ir kaip smarkiai nesiseks. Smegenims ir kūnui reikia laiko adaptuotis. Nekritikuokite savęs baisiais žodžiais ir džiaukitės mažais pasiekimais. Šypsokitės - viduje ar išorėje - kai išgirstate patinkančią dainą, pamatote smagų žmogų salėje, pajaučiate, kaip maloniai dirba raumenys ar užplūsta geros energijos banga pradėjus šokti.
