V. Šapokos teigimu, toks modelis pasirinktas įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra žinomos tikslios išlaidos, o biudžeto peržiūros procedūros yra sudėtingos.
Taip jis komentavo naują Vyriausybę buriančių konservatorių kritiką dėl to, kad biudžete neatsispindi lėšos vakcinai.
„Pats paprasčiausias būdas, kada iš pradžių nežinome net apytiksliai, kokie tie įsipareigojimai, numatoma, kad prireikus gali būti naudojamos skolintos lėšos. Tas ir yra numatyta projekte“, – trečiadienį sakė V. Šapoka.
„Tai pats lanksčiausias mechanizmas, nes norime būti tarp pirmųjų valstybių, kurios būtų tą vakciną įsigijusios“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
„Jeigu mes kursime kokį nors sudėtingą mechanizmą, numatysime dalį lėšų biudžete – jeigu jų pritruktų, tokiu atveju reikėtų vėl keisti biudžetą, tai užtruktų ne mažiau nei du mėnesius. Nemanau, kad tai būtų išmintinga, manau, kad tai būtų kvaila“, – teigė V. Šapoka.
Jo teigimu, dėl pasirinkto modelio nėra jokios rizikos, kad valstybė negalėtų įsigyti vakcinų.
„Tikrai noriu nuraminti – ar reikėtų mokėti šiemet, ar kitais metais, valstybė ir pajėgi, ir numatyti visi mechanizmai, kad būtų nedelsiant atsiskaitoma tiek už visą logistiką, tiek už pačią vakciną“, – sakė V. Šapoka.
Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas šią savaitę sukritikavo kadenciją baigiančią Vyriausybę, kad jos suplanuotame 2021 metų biudžete nėra atspindėtos lėšos vakcinai.
„Suprantu, kad šiandien dar negalime tiksliai pasakyti, kiek ji tiksliai kainuos, bet tai gali būti nuo kelių dešimčių iki 100 mln. eurų. O gal ir daugiau. Dalis tam finansavimo turi būti numatyta biudžete ir turi atspindėti“, – BNS sakė M. Majauskas.
I. Šimonytė teigė, kad išlaidos vakcinoms gali būti suplanuotos. Ji pabrėžė, kad Seimas turi patvirtinti skolinimosi limitą, kuris privalomas Vyriausybei.
„Išlaidos turi būti suplanuotos, na nebent jų suplanuoti yra neįmanoma (o to sakyti apie vakcinas turbūt jau nebeišeitų). O kai išlaidos viršija pajamas, tai bet kokį perviršį – vakcinų ar keliukų – dengia, deja, tik skolintos lėšos. Kurių limitus irgi nustato Seimas, antraip būtų baisu ir pagalvoti, kiek kas „iš pasiskolintų lėšų“ potvarkiais ir pasitarimų protokolais ant mokesčių mokėtojų galvos priritintų“, – feisbuke rašė I. Šimonytė.
Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Pirmosios dozės valstybes nares gali pasiekti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
