Tiek premjeras Gediminas Kirkilas, tiek Lietuvos atstovai Europos Parlamente teigia, jog vilčių pratęsti Ignalinos Atominės elektrinės (IAE) veiklą po 2009 m. beveik nėra.
G. Kirkilas sako, kad Lietuva, apeliuodama į Europos Komisiją dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, atsakingai rengiasi pristatyti Briuseliui šalies energetinio saugumo situaciją po jėgainės uždarymo, tačiau jis neturi didelių vilčių dėl sėkmės.
Tuo metu Lietuvos atstovai Europos parlamente nevienareikšmiškai atsiliepia apie galimybes išsiderėti vėlesnį IAE antrojo bloko uždarymo terminą.
Šiuos klausimus premjeras penktadienį aptarė susitikime su Europarlamento nariais iš Lietuvos Laima Andrikiene, Danute Budreikaite, Gintaru Didžioku, Egidijumi Gentvilu, Eugenijumi Maldeikiu, Justu Paleckiu ir Aloyzu Sakalu.
„Mes čia daug vilčių neturėkime, tai yra labai sudėtinga pozicija, bet galim padaryti tai, ką galime padaryti“, - po susitikimo žurnalistams sakė G.Kirkilas.
Premjeras teigia, kad energetinio saugumo klausimus Lietuvos vadovai ruošiasi oficialiai kelti kovo viduryje vyksiančioje Europos Vadovų Tarybos sesijoje Briuselyje, bet pradės apie tai kabėti ir anksčiau - jau šį mėnesį baigus studiją apie padėtį po antrojo IAE bloko uždarymo.
G.Kirkilas skeptiškai vertina kai kurių politikų sumanymą rengti referendumą Lietuvoje dėl IAE veiklos pratęsimo, nes nesitiki jo sėkmės.
„Įvairios tokios iniciatyvos gali būti, bet visada reikia galvoti apie tokių iniciatyvų pasekmes. Reikia galvoti, ar referendumą mes galime laimėti, nes jeigu jis pralaimėtų, tai būtų priešinga situacija“, - sakė premjeras.
Su žurnalistais po susitikimo bendravę socialdemokratai A.Sakalas ir J.Paleckis tikino, kad Vyriausybė turi stengtis, tačiau apie šansus persiderėti reiškė skirtingas nuomones.
„Šansų yra - jeigu anksčiau buvo nuliniai šansai, tai dabar, ryšium su tuo, kad Europos Sąjunga labai pakeitė savo poziciją dėl atominės energetikos, ryšium su ES pozicija mažinti klimato atšilimą - jeigu mes uždarome savo atominę elektrinę, viskas per metama į Elektrėnus, kurie duos didelį kiekį vadinamųjų šiltnamio dujų - tai šansai iš tikrųjų yra“, - sakė A.Sakalas.
Pasak jo, jei kovo viduryje vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje Briuselyje Lietuvos vadovai sėkmingai išdėstys Lietuvos energetikos problemas, „Europos vadovai neliks kurti“.
Tarp Lietuvai palankių argumentų A.Sakalas įvardija pasiryžimą statyti naują atominę elektrinę, taip pat pakankamą IAE saugumą.
„Reikia pateikti Europos Komisijai ir kitoms kompetentingoms institucijoms pažymas tų inspekcijų, kurios pasakė, kad dabartinė IAE yra visiškai kitokia negu Černobylio elektrinė“, - tikino A.Sakalas.
Sakalo teigimu, faktas, kad anksčiau Bulgarijai nebuvo leista pratęsti Kozlodujaus atominės elektrinės veikimo, Lietuvos šansų persiderėti nesumažina - esą „tuomet ES nebuvo atkreipusi tokio dėmesio į atominę energetiką, o dabar požiūris pasikeitė“.
J.Paleckis Lietuvos galimybes persiderėti vertino skeptiškiau.
„Šansų ir nebuvo beveik, ir nelieka beveik, nes tokio precedento nėra, kad būtų pavykę kokiai nors ES šaliai persiderėti“, - svarstė J.Paleckis.
Jo teigimu, ES nesigilina, kad daug investuota į IAE saugumą ir modernizavimą ir laikosi pozicijos, kad Černobylio tipo reaktoriai turi būti uždaryti. Jis taip pat sako, kad Lietuva turi dar mažiau šansų nei nesėkmę patyrusi Bulgarija, nes esą Bulgarijoje energetikos situacija buvo sudėtingesnė nei Lietuvoje. Nesėkmę, pasak J.Paleckio, gali lemti ir tai, kad dėl tokio sprendimo užtektų vienos iš kitų 26 ES šalių nepritarimo, ir persiderėjimo nebūtų.
Paklaustas, kodėl ir Lietuvos parlamentarai balsavo prieš atominės elektrinės Bulgarijoje darbo pratęsimą, J.Paleckis aiškino, kad taip patys bulgarų europarlamentarai „nenorėjo erzinti Europos Komisijos“.
„Čia buvo grynai sąlyginis balsavimas, ir Bulgarijos parlamentarai sakė balsuoti prieš, kadangi jeigu parlamentas priims rezoliuciją, palankią pratęsimui, žmonės pradės galvoti, kad čia jau yra sprendimas, o iš tikrųjų tai tik EK suerzinimas, kuris neturi jokios praktinės reikšmės“, - EP kompetenciją brėžė J.Paleckis.
Lietuva svarsto galimybę pratęsti IAE darbą, nes naują jėgainę ketina pasistatyti per maždaug dešimtį metų, tuo tarpu antrąjį Ignalinos reaktorių planuojama sustabdyti jau 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais.
Pirmąjį IAE reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekusi branduolinės energijos Lietuvos elektros gamybos ūkis taptų visiškai priklausomas nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.
