1960 metais gimęs šiaulietis A. Juodris, pravarde Benas, buvo bene paslaptingiausias žudikas, negailėdavęs net savo draugų. Kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose keliamas klausimas – kaip gabus, širdingas liaudies meistras tapo bejausmiu žudiku?
Samdomo žudiko gyvenimo uždanga nusileido sulaukus 38-erių. Per dramatišką sulaikymo operaciją, kur priremtas prie sienos A. Juodris paleido paskutinį mirtiną gyvenime šūvį. Tik šįkart ginklas jau buvo nukreiptas ne į eilinę auką, o į save.
Tvyrojo didžiulė įtampa
Paskutiniais šiauliečio gyvenimo metais Juodrių namuose tvyrojo didžiulė įtampa. Šeimos galva, įtariamas įvykdęs ne vieną užsakomąją žmogžudystę, važinėjo po Lietuvą, bet jau buvo priverstas laikytis ypatingų saugumo priemonių.
Tuo metu jis nuolat keitė gyvenamąsias vietas, gana retai matydavosi su artimaisiais. Gangsterių pasaulyje Beno ir Fedios vardais dažniau minimas vyras anuomet glaudžiai bendradarbiavo su Klaipėdos „gaidjurginiais“.
Šiandien pagrindiniai šio klano nariai – kalėjime, net didysis bosas Sigitas Gaidjurgis keletą kartų nuteistas iki gyvos galvos. Pasakojama, kad su žiauriai siautėjusios uostamiesčio šeimos atstovais A. Juodris dalyvavo ne vienose jų surengtose skerdynėse, kuriose buvo atsikratyta neklusniųjų ir jiems nusikaltusiųjų.
Šios gaujos sąraše – 17 žmogžudysčių. Dar 2010-siais S. Gaidjurgis prasitarė: „Būta kalbų, kad prieš mirtį A. Juodris buvo ieškomas dėl žmogžudysčių Šiauliuose ir Rusijoje. Bet tada „mentai“ mus visus laikė tarptautiniais žudikais. Mane kaltino už tai, neva savo rankomis šaudžiau žmones Rygoje.“
Prireikė rinktinės „Aras“ kovotojų
Sudėtingu gyvenime metu aktyviai slapstydamasis A. Juodris ne tik keitė adresus, bet ir pasus. Jis vengė rodytis net gimtuosiuose Šiauliuose. Po mirties policijos apklausiama A. Juodrio motina Gražina prasitarė, kad paskutinį kartą sūnų mačiusi 1995-aisiais.
Būtent tais metais buvo paskelbta oficiali jo paieška, vyru domėjosi net Interpolas. Likus parai iki A. Juodrio žūties, artimieji Juodkrantėje šventė jo močiutės 85 metų jubiliejų. Buvo suvažiavusi visa giminė. Kaip vėliau žurnalistams prisipažino Benu vadinamo šiauliečio motina, tą šventinį vakarą ji jautė sunkiai žodžiais nusakomą širdies vėrimą.
Trejus metus trukusias teisėsaugininkų bevaises pastangas surasti keliomis žmogžudystėmis įtartą A. Juodrį apsunkino ir tai, kad jie turėjo tik 1991-aisiais darytą bėglio nuotrauką.
Tarp teisėsaugininkų sklido kalbos, kad jis pasidarė plastinę veido operaciją. Tačiau viltį praradusiems Šiaulių ONTT operatyvininkams vieną dieną pavyko gauti neįkainojamos informacijos apie paskutinę A. Juodrio buvimo vietą.
Remiantis operatyvininkų žodžiais, 1998 metais rugpjūčio 28 dieną apie 13 valandą prie Klaipėdos Budelkiemio gatvės 13-oju daugiabučio pastebėtas privažiavęs keistai besielgiantis BMW automobilio vairuotojas.
Po akimirkos iš jo išlipo vyriškis, panašus į teisėsaugininkų ieškotą Beną. Sulaikymo grupės pareigūnai nedelsdami nutarė iškratyti įtarimų keliantį vyriškį ir butą, kuriame jis buvo apsistojęs. Jiems į pagalbą atvyko rinktinės „Aras“ kovotojai.
Lemtinga diena
Tą 1998-ųjų vasaros dieną Šiaulių policija turėjo informacijos apie A. Judrio buvimo vietą ir rengėsi jį sulaikyti, apie tai minimaliai ir tik paskutinę akimirką informavę kolegas iš Klaipėdos. Paskutinėje pasaloje pareigūnai jo tykojo apie dvi savaites. Buvo net pradėta abejoti, ar A. Juodris iš viso pasirodys.
Maža to, kriminalistai žinojo, kad atsargiai pro langą stebėdami minėtą daugiabutį, A. Juodrį gali ir pražiopsoti. Mat šis iš Šiaulių kilęs vyras garsėjo gabumais keisti savo išvaizdą perukais ir grimu.
A. Juodris namo grįžo apie 13 val. Čia jis su savo antrąja žmona ir dviem dukterimis nuomojosi butą. Nežinia kodėl, bet A. Juodriui buvo leista įeiti į butą. Pareigūnai nekomentavo – tai buvo padaryta sąmoningai ar per neapdairumą.
Kai A. Juodris buvo namuose, rinktinės „Aras“ pareigūnams liko vienintelis kelias – šturmuoti butą. Aiškėja, kad A. Juodris tuo metu buvo koridoriuje su viena savo dukrų. Jis su savimi turėjo ginklą, šoviniais užpildytų apkabų.
Supratęs, kad į butą veržiamasi, A. Juodris paleido šūvių seriją. Tada prisidengdamas namuose buvusia dukra jis užsibarikadavo kitame buto kambaryje. Jis dukart pataikė į arčiausiai buvusio rinktinės „Aras“ pareigūno krūtinę (šį išgelbėjo neperšaunama liemenė – aut. past.), sykį į jo koją.
Aiškėja, kad per šturmą A. Juodris buvo sužeistas. Supratęs, kad pradeda silpti, jis nusišovė. Vos po kelių sekundžių, kai nuaidėjo šūvis, iš kambario išėjo viena iš A. Juodrio dukterų ir pasakė, kad tėtis nusižudė. Jis gulėjo sukniubęs, o rankos buvo po juo, todėl įtarta, kad jis gali būti palikęs sprogmenį po savimi.
Teko evakuoti visą daugiabutį ir sulaukti išminuotojų. Šie darbavosi net porą valandų, kol paaiškėjo, kad jokių sprogmenų ten nėra. Prie A. Juodrio kūno buvo rastas tik pistoletas. Paskutinę kulką jis paleido į save.
Tiesa, bute rasta gerokai daugiau ginklų: pistoletas-kulkosvaidis „Agram“ su duslintuvu, daug apkabų su šoviniais. Net į jo striukę buvo įsiūta neperšaunama liemenė.
Su A. Juodriu sietos garsios žmogžudystės
1997-ųjų rugsėjį Klaipėdos Girulių miške rastas nušautas vienas „Žardinių“ gaujos lyderis Mindaugas Bendzalauskas-Benzas. Tąkart jis su dar dviem gaujos nariais vyko į Girulių mišką su kažkuo susitikti.
Kelią jiems pastojo nuvirtęs rąstas. Automobilis sustojo, o iš jo išlipusio Benzo jau tykojo žudikai. Jie pradėjo šaudyti. Likę automobilyje spūstelėjo greičio pedalą ir peršokę rąstą nurūko jūros link.
Paleidę kontrolinį šūvį į Benzo galvą, jo kūną žudikai nutempė į miško gilumą. Teigiama, kad abu žudikai neslėpė savo veidų, kalbėjo lietuviškai. Pagal Benzo kūne rastas kulkas nustatyta, kad iš to paties ginklo galėjo būti nušauti keli žmonės Šiauliuose, Maskvoje ir Kaliningrade.
Nors A. Juodrio pareigūnams nepavyko sulaikyti gyvo, bet net neabejojama, kad jis 1997-ųjų sausio 11-ąją nušovė prie Šiaulių žvejojusį A. Rimšą, pravarde Kryžius. Pastarasis buvo solidi figūra Šiaulių nusikalstamame pasaulyje.
Policija turėjo pagrindą manyti, kad A. Juodris nušovė apie 10 žmonių. Užsakymus jis esą vykdė ne tik Klaipėdoje ir Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose, Kaliningrado srityje bei Maskvoje.
Kaip ir kodėl buvo kuriama ir ką dabar veikia Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, svarbiausi su organizuotu nusikalstamumu susiję Lietuvos istoriniai įvykiai bei daugiau šokiruojančių išskirtinių istorijų žiūrėkite 6 dalių dokumentiniame seriale „Vienas Aras“, nuo vasario 28 d., tik per „Go3“ televiziją.
