Ar šaltuoju šių metų sezonu jau fiksuota virusinių žarnyno infekcijų atvejų?
Kasmet kartu su peršalimo ligų ir gripo sezonu siaučia virusai, sukeliantys ūmines žarnyno infekcijas, pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu.
Ūmines žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia staigiu vėmimu ir viduriavimu, kartais karščiavimu, sukelia rotavirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt.
Dažniausiai Lietuvoje yra registruojami rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje kasmet užregistruojama apie 10 tūkstančių virusų sukeltų infekcijų atvejų.
Daugiau nei 80 proc. tokių ligonių yra kasmet gydomi ligoninėse. Kadangi sergantys lengva ligos forma dažniausiai medicinos pagalbos nesikreipia, tikras susirgusiųjų mastas nežinomas.
Kurį mėnesį, statistikai, didžiausias sergamumas vadinamuoju skrandžio gripu?
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje virusų sukeltos žarnyno infekcijos registruojamos ištisus metus, tačiau daugiausia šių ligų atvejų registruojama šaltuoju metų laiku: spalio – balandžio mėnesiais.
Ar galima teigti, kad žarnyno infekcijos nusitaikiusios į vaikus dėl jų nuolatinio buvimo kolektyve su kitais vaikais?
Dėl mažos užkrečiamosios dozės ir visuotino imlumo šios infekcijos greitai plinta šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose, stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Dėl higienos įgūdžių stokos šie virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša į šeimą, kur užsikrečia kiti šeimos nariai.
Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, labai atsparūs išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji dozė yra labai maža.
Kokių priemonių kiekvienam reikėtų imtis, norint apsisaugoti?
Efektyvių prevencijos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra. Ypatingą dėmesį rankų higienai ir paviršių valymui bei dezinfekcijai reikėtų skirti susirgusiojo šeimoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose, ligoninėse.
Skiepų (specifinė profilaktika) nuo daugelio virusinių infekcijų, plintančių fekaliniu – oraliniu būdu, nėra, išskyrus skiepą nuo rotavirusinės infekcijos. Tačiau šiuo skiepu yra paskiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių. Nespecifinė profilaktika – tai tinkama rankų higiena, patalpų valymas ir dezinfekcija, saugus maisto tvarkymas vaikų ugdymo įstaigose ir namuose.
Užsikrėtimo virusais rizikai sumažinti rekomenduojama:
Kuo dažniau plauti rankas. Suaugę turi padėti plauti rankas mažiems vaikams. Rankas rekomenduojama plauti: prieš ir po valgio arba prieš tvarkant maistą;
pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes;
po nosies pūtimo, kosėjimo ar čiaudėjimo;
po sąlyčio su gyvūnais / gyvūnų ekskrementais;
po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, šiukšlių dėže, valymo šluostėmis ir kt.;
kai sugrįžtama namo iš lauko;
be to, vaikų lopšeliuose darželiuose vaikams plaunamos rankos ryte atvykus į vaikų ugdymo įstaigą ir prieš išvykstant namo.
• Tinkamai valyti patalpas:
Aplinkos valymas ir dezinfekcija – labai svarbūs, kad namų aplinkoje virusai neišplistų ir neužsikrėstų kiti šeimos nariai.
Namų aplinka nukenksminama (dezinfekuojama) šluostant, valant, skalbiant, virinant naudojant karštą vandenį, buitines valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.
Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai). Dažniausiai naudojami daiktai ir / ar rankomis liečiami paviršiai (pvz.: durų rankenos, tualeto sėdynės, praustuvų čiaupai, žaislai ir t.t.) turi būti valomi ne mažiau kaip du kartus per dieną arba nedelsiant esant vizualiam užteršimui.
Nuolatiniam patalpų valymui, kai vaikų įstaigoje nėra viduriuojančių vaikų ir neužregistruotas protrūkis, pakanka naudoti šiltą vandenį ir neutralias buitines valymo priemones.
Protrūkio metu paviršiai valomi ir dezinfekuojami dažniau nei paprastai rekomenduojama kasdien pagal valymo grafiką.
Ypatingas dėmesys skiriamas didžiausio užterštumo patalpoms ir paviršiams (pvz., vonios kambarys, durų rankenos, laiptų turėklai).
Kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą.
Neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis.
Vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju.
Susirgus pasilikti keletą dienų namuose, negaminti maisto kitiems.
Kokiais simptomais pasireiškia virusinės žarnyno infekcijos ir su kokiomis kitomis ligomis jis gali būti painiojamas?
Pirmieji rotavirusų sukelto enterito (plonosios žarnos uždegimas) simptomai pasireiškia po 24–72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų.
Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį.
Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.
Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų ir daugiausia iš jų sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas – gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.
Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai.
Tiek virusų, tiek bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia panašiai, todėl tam, kad nustatyti ligos sukėlėją atliekami specifiniai laboratoriniai tyrimai.
