Kreiptis į šeimos gydytoją
Tėvai su vaikais, turinčiais rūpesčių dėl dantukų, visų pirma turi kreiptis į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios vaikas prirašytas, gydytoją odontologą.
Apžiūrėjęs ir įvertinęs dantų būklę gydytojas, jei yra būtina, vaiką siunčia gydytojo ortodonto konsultacijai.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinti ligų, kurioms gydyti naudojamos PSDF biudžeto lėšomis apmokami ortodontiniai aparatai bei breketų sistemos, sąrašas.
Šias ligas, apžiūrėjęs pacientą, nustato gydytojas ortodontas. Tik gydytojas priima sprendimą, ar reikalingi vaikui dantų breketai, ar ortodontinės plokštelės.
Pasakė, kada kompensuoja
Kompensuojamosios ortodontinės plokštelės skiriamos tuomet, kai gydytojai nustato dantų raidos ir dygimo sutrikimų, dantų ir veido anomalijų, taip pat įgimtas veido – žandikaulių anomalijas ir deformacijas.
Kompensuojamieji breketai vaikams skiriami tik esant įgimtoms veido bei žandikaulių anomalijoms ir deformacijoms – gomurio defektams, lūpos nesuaugimui, įgimtoms kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydoms.
Per visą vaiko gydymą, kuris gali trukti iki 5 metų, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto mokama ne daugiau kaip už 3 breketų sistemas.
Jeigu pradėjus gydyti vaikų ortodontines anomalijas iki 16 metų gydymas neužbaigiamas, jis tęsiamas ir toliau – kompensuojamas iš PSDF lėšų, kol gydymas bus visiškai baigtas.
Kompensuojama suma
Už ortodontinę plokštelę iš PSDF biudžeto kompensuojama 69,79 euro, už breketų sistemą – 558,21 euro. Sumokama paslaugas vaikui suteikusiai gydymo įstaigai. Įprastai tokios iš PSDF biudžeto kompensuojamos sumos pakanka.
Tik tuo atveju, jei pacientas (ar jo atstovas), informuotas apie nemokamas paslaugas, pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, tenka papildomai susimokėti.
Tokiu atveju reikia susimokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp ligonių kasų mokamos kainos ir pasirinktos brangesnės paslaugos, medžiagos ar procedūros kainos. Mokėti reikia į įstaigos kasą, kurioje išduodamas kvitas (ar kiti mokėjimo dokumentai).
Kad pacientas (ar jo atstovas) sutinka mokėti už paslaugą – jis tai patvirtina parašu.
