Rožinis laikotarpis baigiasi - kitų metų valstybės piniginėje veikiausiai žiojės didesnė nei kelių milijardų litų skylė.
Prezidentas Valdas Adamkus skambina pavojaus varpais - šalis artėja prie kritinės ir psichologiškai svarbios biudžeto deficito ribos. Prezidentūroje vakar apsilankęs ir su valstybės vadovu daugiau nei valandą kalbėjęs premjeras Gediminas Kirkilas, regis, pagaliau pripažino, kad į šalies duris beldžiasi sunkūs laikai. Tačiau premjeras panikuoti nelinkęs ir viliasi, kad antrajam tigro šuoliui valstybę prikels jo vadovaujamo ministrų kabineto padėti pamatai ekonomiškai atsigauti. Finansų analitikai tai vertina skeptiškai.
Išlaidavimo pasekmės.
Kitą savaitę Vyriausybė ketina Seimui pateikti deficitinio 2009 metų valstybės biudžeto projektą. Planuojamas pinigų trūkumas, anot finansų ministro Rimanto Šadžiaus, neturėtų peršokti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kartelės. Koks konkrečiai bus ministrų kabineto sudėliotas biudžeto projektas, nei G.Kirkilas, nei R.Šadžius kol kas neatskleidžia.
V.Adamkus premjerą bei finansų ministrą perspėjo dėl per didelio biudžeto deficito ir paragino ieškoti būdų gerokai apriboti išlaidas šiemet ir kitąmet. „Prezidentas siūlo Vyriausybei aiškiau įvardyti biudžeto finansavimo prioritetus ir kriterijus bei nedelsiant parengti reikalingus įstatymus, kurie mažintų piniginius ministrų kabineto įsipareigojimus. Jeigu tai nebus padaryta, kitais metais Lietuva pajus tikrąsias finansinio neatsakingumo pasekmes“, - valstybės vadovą citavo jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Vyriausybei V.Adamkus pasiūlė naikinti tam tikras abejotinos naudos lengvatas, riboti išlaidas ne tokiose svarbiose valstybei srityse ir atlikti struktūrines permainas.
Lengvatų nenaikins
G.Kirkilas žadėjo atkreipti dėmesį į V.Adamkaus pastabas. Tačiau jis patikino, kad kitų metų biudžeto išlaidos nebus mažinamos tam tikrų mokestinių lengvatų - vaistams, šilumai ir kuro akcizui ūkininkams - sąskaita. Vyriausybė taip pat neketina mažinti valdininkų skaičiaus. Atvirkščiai, esą dėl jų trūkumo į valstybės tarnybą papildomai reikėtų įdarbinti dar bent 800 specialistų. Finansų ministras R.Šadžius nurodė kelis veiksmus, kurių Vyriausybė ketina imtis siekdama subalansuoti kitų metų biudžeto išlaidas. 600 mln. litų ketinama sutaupyti panaikinus nebaigtas vykdyti valstybines programas. Finansų ministras taip pat mano, kad 5 proc. galima būtų sumažinti lėšas, skiriamas valstybinėms įstaigoms išlaikyti. G.Kirkilas tikisi, kad biudžeto skyles pavyks užlopyti Europos Sąjungos (ES) parama. Premjeras žadėjo, kad kitąmet ji bus naudojama efektyviau.
Keleri sunkumų metai
Premjeras kaip visada buvo nusiteikęs optimistiškai. Anot jo, dabartinė situacija netragiška ir bus suvaldyta. „Dabar blogiausi patarėjai yra panikuotojai. Reikia viską vertinti realistiškai ir nepanikuoti. Tai nėra pirmoji krizė“, - ramino jis.
Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis G.Kirkilo gelbėjimosi planą vertina kritiškai. Anot analitiko, Vyriausybės optimizmas gali „uždegti“ tik tuos, kurie į šalį užklupusias ekonomines problemas žvelgia trumparegiškai. „Jei premjeras geriau įsigilintų į pagrindinių ekonominių rodiklių tendencijas, pamatytų liūdną vaizdą - kiekvieną mėnesį sulaukiame vis blogesnių žinių“, - aiškino analitikas.
R.Rudzkis prognozuoja, kad sunkmetis Lietuvoje užsibus bent trejus metus. Dėl to Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti ilgalaikėms finansinių sunkumų mažinimo priemonėms. Valdžios planai atsisakyti ne itin reikalingų, tačiau brangiai atsieinančių valstybinių programų, jo nuomone, nėra panacėja biudžeto deficitui padengti. „Manau reikėtų kur kas kardinalesnių sprendimų, kurių Vyriausybė kaip tik ir nenori daryti: pertvarkyti viešąjį sektorių, mažinti valdininkų skaičių, reformuoti tam tikrų institucijų valdymą, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse būtų naudinga valstybinį finansavimą derinti su privataus verslo teikiamomis galimybėmis“, - siūlė R.Rudzkis.
Finansų ekspertas nemato tragedijos dėl kelis procentus nuo BVP sieksiančio biudžeto deficito. Tačiau, anot R.Rudzkio, reikia dėti daug pastangų, kad jis neperšoktų 3 proc. kartelės, nes tai grėstų mūsų šalies finansinių reitingų mažėjimu ir ES sankcijomis.
