„Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė portalui tv3.lt pabrėžė, kad karštis gali būti pavojingas ir visiškai sveikam žmogui, o ką jau kalbėti apie sergantįjį lėtinėmis ligomis.
„Didelis karštis ir aukšta temperatūra gali būti pavojinga dėl didelio skysčių netekimo. Ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės turėtų būti atidūs, nes karštu metu visada padaugėja kardiovaskulinių įvykių – infarktų, širdies smūgių.
Širdžiai tuo metu tenka labai didelis krūvis, tad jei žmogus jau turi kažkokią ligą, juo labiau yra buvęs infarktas, saugotis reikėtų išskirtinai – reikia atidžiai sekti, kiek suvartojama skysčių“, – kalbėjo medikė.
Ji įspėjo, kad jei žmogus jau serga kraujotakos sistemos liga, nepaisant to, kad yra vartojami kraują skystinantys ar spaudimą reguliuojantys vaistai, netekus daugiau vandens kraujas tirštėja, dėl to paprasčiau susidaryti trombui.
Kiek skysčių būtina išgerti?
Paklausta, ar esama rekomendacijų, kiek skysčių reiktų suvartoti, gydytoja paprastam žmogui nesiūlė imtis skrupulingai skaičiuoti mililitrus, tačiau priminė bendrą rekomendaciją.
„Sveikas suaugęs žmogus per dieną turėtų išgerti bent 2 litrus skysčių, bet čia nekalbama apie sriubą ar sultis, o gryną vandenį. Taip pat po puodelį vandens reikėtų išgerti suvartojus gėrimo, turinčio kofeino – kavos ar žalios arbatos.
Žinoma, reikia nepamiršti ir to, kad kai yra labai karšta ir termometrų stulpeliai perlipa 30 laipsnių, prakaituoti pradedame kur kas daugiau, todėl tie 2 litrai labai greitai gali pavirsti 3 litrais. Taigi 2 litrų rekomendacija daugiau galioja įprastesniam, ne tokiam karštam orui“, – pastebėjo E. Šukė.
Tiesa, ji priminė, kad tas pats skysčių kiekis vienam gali būti per daug, o kitam – per mažai:
„Viskas labai individualu – jei žmogus yra stambus, daug sveria, jam reikės suvartoti daugiau vandens. Taigi reikia pasirinkti pagal save, galima dėl to pasitarti ir su šeimos gydytoju. Skysčiai yra ribojami tik inkstų ligomis, jų nepakankamumu sergantiems žmonėmis, bet tai yra gana reti atvejai.“
Be galvos dangalo – nė iš vietos
E. Šukės pastebėjimu, karštomis dienomis ypač pavojinga ilgesnį laiką būti saulėkaitoje.
„Pačiu karščiausiu metu, vidurdienį saulėkaitoje nėra sveika būti nei jaunam, nei senam. Tą reikėtų daryti arba ryte, arba vakarop. Jei to niekaip neįmanoma išvengti, būtinai reikia nepamiršti dėvėti kepurę, nes karščio ar saulės smūgį galima gauti tik tada, kai perkaista žmogaus galva.
Reiktų pastebėti, kad nors vaikams visi labai rūpestingai deda kepurytes, gana dažnai matau vyresnio amžiaus žmones, kurie nedėvi galvos dangalo. Tačiau būtent seni žmonės, kurių oda labai plona, greitai praranda skysčius, tad juos karštis veikia labiau. Tad dėvėti galvos dangalą yra būtina“, – akcentavo šeimos gydytoja.
„Didelis karštis ir aukšta temperatūra gali būti pavojinga dėl didelio skysčių netekimo. Ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės turėtų būti atidūs, nes karštu metu visada padaugėja kardiovaskulinių įvykių – infarktų, širdies smūgių.“
Jei jau taip atsitiko, kad ilgiau pabuvus saulėkaitoje jaučiamas perkaitimas, gydytojos teigimu, tai dažniausiai dar nėra ta būklė, kuri reikalautų skubios pagalbos.
„Tada žmogus prastai jaučiasi, pradeda skaudėti galvą, tokiu atveju reikėtų išgerti dar daugiau skysčių, išgerti vaistų nuo galvos skausmo ir paprasčiausiai atsivėsinti šaltame duše. Tai labai dažnai padeda nuo perkaitimo“, – patarė E. Šukė.
Jei žmogus vemia, sutrinka jo sąmonė, tai – jau ženklai, kad žmogų ištiko saulės smūgis ir tokia būklė jau nėra gydoma namuose.
Vaikams tai labai pavojinga
Dar viena pavojinga, per karščius galinti ištikti būklė netekus skysčių – dehidratacija. Todėl, pasak gydytojos, jei per karščius pasijaučiame blogiau, visada pirmiausia reikia pagalvoti, kiek vandens išgėrėme ir kiek kartų šlapinomės.
„Dehidratacija dažniausiai įvyksta vaikams – jie turi mažiau skysčių organizme ir kažkiek jų netekus trūkumas itin pasijaučia. Pradiniai to požymiai – liežuvis pradeda darytis sausas, kartais gali atrodyti „apneštas“, ne toks kaip įprastai. Kitas svarbus simptomas – sumažėjęs šlapimo kiekis.
Jei yra karšta diena, turime pagalvoti, ar vaikas šlapinosi tiek, kiek įprastai. Suaugusieji turėtų šlapintis bent 4 kartus per dieną, vaikai, priklausomai nuo amžiaus, irgi panašiai. Jei šlapimo kiekis sumažėja, tai rodo, kad skysčių tikrai trūksta“, – kalbėjo medikė.
Pašnekovės teigimu, jei suaugęs gal dėl to pradės jaustis negerai, paskaudės galvą, jis pradės galvoti, kad gal skysčių negėrė, tai su vaikais sunkiau, nes sąmoningai jie to nesupranta.
„Pažengusi dehidratacija jiems pasireiškia tuo, kad jie tampa vangūs, pradeda gulinėti, lyg nori miegoti, nors dar ne laikas. Kartais, jei vaikai verkia, tai verkia be ašarų. Vaikams dehidratacija gali būti labai pavojinga būklė ir reikėtų kuo skubiau bandyti atkurti skysčių trūkumą.
Vaistinėse yra pilna vadinamų rehidracijos tirpalų, liaudiškai vadinamųjų lašinių, kurias galima girdyti per burną. Taip pat reikia gerti vandens. Tas pat galioja ir suaugusiems – jei žmogus labai išprakaitavęs, netenka daug mikroelementų, tai kitą kartą rekomenduoju pagerti ir mineralinio vandens“, – komentavo E. Šukė.
Iš karšto oro į šaltą vandenį – ar visada gerai?
Paklausta, ar norėdami atsigaivinti staiga nerdami į šaltą vandenį ar stodami po labai šaltu dušu žmonės gali prisidaryti ir kokių bėdų, gydytoja sveikiems asmenims nesiūlė ko nors gąsdintis.
„Jei žmogus yra sveikas, kontrastiniai dušai kaip tik yra sveikintinas dalykas, tai stiprina venų sieneles, gerina atsaką į stresą. Tik labai svarbu įsivertinti, ar žmogus neturi kokios lėtinės ligos – kalbu apie tas pačias širdies ir kraujagyslių ligas.
Jei žmogus metų laikotarpiu yra patyręs infarktą, jam kaip tik rekomenduojama vengti stiprių išgyvenimų, potyrių, kai išsiskiria daug adrenalino. Tuomet toks staigus panirimas į vėsų vandenį gali sukelti stresą ir širdies kraujagyslės gali imti spazmuoti. Bet taip yra, kai žmogus jau turi širdies ligą, sveikas žmogus drąsiai gali tą daryti“, – patarimus dalino E. Šukė.
Būtina nenutraukti vaistų
Pašnekovė taip pat ragino nedaryti klaidos ir jokiu būdu per karščius nenutraukti vaistų vartojimo:
„Lėtinių ligų turintys žmonės visų pirma turėtų nepamiršti savo įprastai vartojamų vaistų. Deja, bet dažnai tenka išgirsti, kad kai karšta ir sumažėja jėgų, žmonės pagalvoja: „Štai negersiu šiandien vaistų nuo spaudimo, nes ir taip silpna“.
Tai yra itin pavojingas dalykas, nes silpnumas yra dėl karščio, o ne dėl to, kad spaudimas mažėja. Jei jis krenta karščio metu, tai jau reiškia, kad trūksta skysčių. Taigi skysčius vartoti reikėtų įprastai, nepriklausomai, kokia yra temperatūra lauke. Sergantieji širdies ligomis ypač turėtų laikytis rekomendacijų, matuoti spaudimą ir sekti savo savijautą.“
„Lėtinių ligų turintys žmonės visų pirma turėtų nepamiršti savo įprastai vartojamų vaistų. Deja, bet dažnai tenka išgirsti, kad kai karšta ir sumažėja jėgų, žmonės pagalvoja: „Štai negersiu šiandien vaistų nuo spaudimo, nes ir taip silpna“.
Gydytoja pabrėžė, kad taip pat jokiu būdu negalima nuspręsti savarankiškai pasididinti dozę, mat kraują skystinančių vaistų perdozavimas gali sukelti vidinį kraujavimą.
„Tai – vėlgi gyvybei pavojinga būklė. Nepaisant karščio, reikia gerti visus vaistus, kurie yra paskirti gydytojo ir vartoti pakankamai skysčių. Nes yra dar vienas mitas, kad štai išgėriau daugiau skysčių ir tinsta kojos. Dėl to kojos iškart neištins, tam reikėtų išgerti kur kas daugiau skysčių“, – kalbėjo E. Šukė.
Gali būti mirtinas derinys
Šeimos gydytoja taip pat įspėjo dėl dar vieno riziką per karščius didinančio veiksnio – alkoholio vartojimo.
„Alkoholiniai gėrimai ir šiaip nėra rekomenduojami, bet ypač karštu metu jų reikėtų vengti. Alkoholis yra diuretikas, varantis iš mūsų organizmo skysčius. Jo suvartojus mūsų organizmas jį šalina, kepenis perdirba ir inkstai pašalina. Tai kai mes pridedame medžiagą, kurią reikia pašalinti, šiuo atveju alkoholio, taip prarandame ir daugiau skysčių.
Todėl karštomis dienomis vartojant alkoholį reikėtų vartoti dar daugiau vandens. Bet dar nesu mačiusi žmogaus, kuri, gerdamas alų dar šalia gertų ir vandenį karštą dieną. Kaip tik būtų toks klasikinis pavyzdys – vyresnio ar vidutinio amžiaus vyras, turintis nutukimą, leidžiantis laiką kažkur gamtoje, kur kepami šašlykai ir panašiai, tada dar geriama alaus, vandens negeriama, būnama ant tiesioginės saulės. Ir tada galima išvysti įvairių, net pačių liūdniausių komplikacijų būtent dėl to, kad visa tai daroma esant karščiui“, – įspėjo šeimos gydytoja.
Ji priminė, kad, be abejo, būnant saulėje būtina nepamiršti tinkamos aprangos, apsaugos nuo saulės, tai pat pasirinkti tinkamą fizinį krūvį.
„Nesakau, kad jo reikia vengti karščio metu, bet jų reikėtų suplanuoti arba anksčiau ryte, arba vėliau vakare, kai nėra dusinančio vidurdienio karščio“, – patarė E. Šukė.
