Komentuodama EŽTT sprendimą, B. Sabatauskaitė teigia, kad Lietuva privalo numatyti tam tikras nuostatas, kurios užtikrintų visų asmenų teisių apsaugą.
„Mūsų Konstitucinis teismas yra pasakęs, kad Konstitucija nėra daugumos teisės aktas ir tai rodo, kad ji turėtų galioti ir mažumų teisių apsaugai, užtikrinti jų teisių apsaugą“, – naujienų portalui tv3.lt sako B. Sabatauskaitė.
Byla buvo priimta Rusijos atžvilgiu
Teismas nustatė, kad nebuvo jokio pagrindo tam, kad pareiškėjai negalėtų savo santykių įteisinti juridine tvarka ir pažymėjo, kad galimybė pasinaudoti savo teisėmis mažumoms negali priklausyti nuo daugumos sprendimų.
B. Sabaliauskaitės teigimu, pats teismo pareiškimas, kad tos pačios lyties asmenų šeiminių santykių pripažinimas turėtų būtų užtikrinamas Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniu, kuris reglamentuoja privataus gyvenimo apsaugą, nėra naujas. Tą teismas jau yra pasisakęs ir ankstesnėse bylose.
„Turbūt svarbu pastebėti, kad byla buvo priimta Rusijos atžvilgiu ir pats principas, kurį teismas pamini šioje byloje – neturėtų būtų remiamasi tik daugumos nuomone užtikrinant mažumų teises – nėra naujiena“, – sako ji.
Jos teigimu, tai pažymėtina ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, kurios nuostatos taip pat turėtų galioti ir užtikrinti apsaugą visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar dauguma palaiko, ar nepalaiko tokių teisių užtikrinimą.
„Iš esmės, tai yra valstybių pareiga – numatyti tam tikras nuostatas, kurios užtikrintų asmenų teisių apsaugą“, – pabrėžė Lygių galimybių kontrolierė.
Dėl tos pačios priežasties neįgyvendinama ir Civilinio kodekso norma jau daugiau nei 20 metų, kuri buvo numačiusi skirtingos lyties porų partnerystę kaip šeimos teisių santykių reglamentavimą, sako B. Sabaliauskaitė.
„Visi puikiai supranta, kad tokiu atveju dar labiau atsivertų kelias skundams EŽTT dėl neužtikrinimo tos pačios lyties asmenų šeimos teisių įtvirtinimo“, – komentuoja Lygių galimybių kontrolierė.
EŽTT priėmė sprendimą
EŽTT antradienį išplatintame pranešime pripažinta, kad Rusija pažeidė trijų į teismą besikreipusių porų teisę į privatų ir šeimyninį gyvenimą – Europos Žmogaus teisių konvencijos 8-ąjį straipsnį, nustatyta, kad valstybė neturėjo jokio pagrindo tam, kad pareiškėjai negalėtų savo santykių įteisinti juridine tvarka.
EŽTT taip pat nustatė, kad suteikti tos pačios lyties asmenims galimybę oficialiai įteisinti jų santykius bet kokia kita forma, išskyrus santuoką, neprieštarautų Rusijos „tradiciniam santuokos suvokimui“, nes valdžia nepasisako prieš kitas sąjungos formas.
Maskvos gėjų parado judėjimo įkūrėjas Nikolajus Aleksejevas „MBH Media“ pasakojo, kad viena iš trijų bylų – rusių Irinos Fedotovos ir Irinos Šipitko – po ilgų teisinių batalijų Rusijoje pateko į EŽTT, kur „gulėjo dešimt metų“.
Teismas negalėjo pripažinti pažeidimo, nes iš esmės nemano, kad valstybės privalo registruotis tos pačios lyties asmenų santuokų.
„Tai seka nuo sprendimo iki sprendimo daugelyje šalių. Jie laukia europiečių konsensuso, kuomet 75 ar 80 proc. šalių tokias santuokas įteisins. Tokio konsensuso nėra, tačiau su alternatyviomis sąjungomis situacija yra gerokai paprastesnė, nes jas pripažįsta daugiau nei pusė Europos Tarybos sudėtyje esančių valstybių“, – cituojamas N. Aleksejevas.
Jis taip pat pažymėjo, kad jei Rusija norės atitikti tarptautinius įsipareigojimus, dabar ji privalės „įstatymų lygyje pripažinti tos pačios lyties žmonių teisę į kokias nors alternatyvias sąjungas, iš kurių sektų tos pačios teisės, kurias tuokiantis įgauna skirtingų lyčių poros“.
Sprendimą šioje EŽTT byloje pateikė 7 teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininkavusio belgo Paulo Lemmenso, Kipro atstovo Georgios A. Serghides, rusų teisėjo Dmitrijaus Dedovo, ispanės Maria Elesegui, vokietė Anja Seibert-Fohr, esto Peeterio Roosmos ir šveicaro Adreaso Zundo.
