Prezidentūros iniciatyva, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko gyventojų apklausą. Joje klausta apie aštrias diskusijas visuomenėje keliančias temas – parterystės įstatymą, merų rinkimų pertvarką, Stambulo konvenciją.
Būtent klausimas „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“ sukėlė tikrą audrą viešumoje.
Į šį klausimą 22,1 porc. apklaustųjų atsakė pritariantys arba greičiau pritariantys, 48,8 proc. atsakė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o likę 29,2 proc. teigė nuomonės neturintys.
Apklausa neatinka apklausų kokybės reikalavimų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos profesorės Aušros Maslauskaitės teigimu, apklausos rezultatai gali būti nepatikimi. Profesorės teigimu, klausimo formuluotė yra nekorektiška, joje nėra išpildyti tam tikri sociologinių tyrimų kokybės reikalavimai: „Kai instrumentas toks, tai ir rezultatas yra neinterpretuotinas.“
Pirma, kaip sako profesorė, net socialinių tyrimų pradžiamokslį aiškinant sudentams, yra pabrėžiama, kad apie sudėtingus dalykus visuomenės nuomonės klausti vienu klausimu negalima.
„Šiuo atveju, tai yra dalykas, susijęs su ekspertiniu žinojimu. Lygiai taip pat galime sakyti, kodėl neklausiame klausimo apklausoje, ar Lietuvos gyventojai mano, kad reikia pritarti Lietuvos biudžeto įstatymui ir pagal tai priimtumėm sprendimą. Tiesiog to nedarome, nes puikiai suprantame, kad šie dalykai reikalauja tam tikro išmanymo.
Lygiai taip pat, kaip mes neklausiame, ar žmogus pritaria globalizacijai. Tai yra dalykai, kurie savo viduje yra labai sudėtingi. Vienu klausimu mes negalime to išsiaiškinti, nes mes nežinome, kaip tas žmogus suprato klausimą“, – tv3.lt aiškina A. Maslauskaitė.
Antra, sociologė pabrėžia, kad užduodant klausimus nereikėtų vartoti tarptautinių žodžių.
„Turime žodį „ratifikuoti“. Pačiame klausime yra sugestijos. „Ar Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“ Ką reiškia „turi“? Kas tą turėjimą deleguoja? Elementarūs dalykai, kurių turėtų nebūti.
Pirmiausia, problema yra neatitikimas tarp įrankio, šiuo atveju, sociologinės apklausos ir tarp problemos, kurią turime visuomenėje. Čia yra paprastas dalykas“, – komentuoja sociologė.
Apklausa vyko telefonu
Profesorei A. Maslauskaitei kyla abejonių ir dėl apklausai atlikti pasirinkto būdo. Apklausa buvo atliekama telefonu, klausimus apklausos dalyviai išgirdo ir į juos atsakė žodžiu.
Pasak specialistės, žmonės klausydami informaciją suvokia kitaip nei ją skaitydami ar išgirdę tiesiogiai iš prieš jį stovinčio žmogaus.
„Įsivaizduokite, kai savo telefono ragelyje išgirstate klausimą „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“ O kitas klausimas yra dar labiau komplikuojantis situaciją – „Ar pritariate, kad Lietuva turėtų priimti partnerystės įstatymą, išplečiantį tos pačios lyties porų civilines teises?“
Įsivaizduokite žmogų, kuriam yra 58 metai ir jis savo telefono ragelyje išgirsta tokį klausimą. Suvokimas pačio klausimo yra labai selektyvus, klausimas, ką žmogus suprato, nes pats klausimas yra per sudėtingai suformuluotas“, – sako sociologė A. Maslauskaitė.
Sabatauskaitė: džiugu, kad pradedama kalbėti, bet norėtųsi prezidento palaikymo
Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės teigimu, džiugu, kad stengiamasi įsitraukti į pokalbį dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tačiau ji pastebi, kad prezidentūros apklausoje pateikto klausimo šia tema formuluotė galėjo įbauginti apklausos dalyvius.
B. Sabatauskaitės nuomone, žinoti, ką galvoja gyventojai, yra gerai, tačiau klausimai turi būti suformuluoti tinkamai, pasikonsultavus su sociologais.
„Būdas, kaip klausimą suformulavo prezidentūra, nenurodant pačios Konvencijos pavadinimo, neklausiant apie konkrečius dalykus, kurie numatyti Konvencijoje, diskusijos skatinti nepadeda, tik dar labiau baugina visuomenę dėl šio mitais ir dezinformacija apipinto dokumento.
Tuo pačiu žmonėms tikrai gali būti sudėtinga įvertinti, ką reiškia pats Konvencijos ratifikavimas, kokią galią ta Konvencija apskritai turi.
Vadinamoji Stambulo konvencija, kurios pavadinimas iš tikrųjų yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, yra konkretaus turinio dokumentas, taigi ir klausimą reikėtų formuluoti apie jos paskirtį (pavyzdžiui, „Ar pritariate apsaugos nuo smurto orderio įvedimui, kuris leistų apsaugoti nukentėjusias/ius nuo smurto greičiau?“) arba bent jau nurodyti tikrąjį konvencijos pavadinimą“, – tv3.lt komentuoja B. Sabatauskaitė.
Didžioji dalis apklaustųjų atsakė nepritariantys Stambulo konvencijos ratifikavimui. Lygių galimybių kontrolierė sako, kad viešumoje dėl šio dokumento pateikiama daug dezinfomacijos, kuri ir galėjo turėti įtakos apklaustųjų atsakymams.
„Normalu, kad gyventojai nėra išsamiai susipažinę su šio tarptautinio dokumento tekstu ir galimai remiasi viešojoje erdvėje prieinama informacija, kuri nebūtinai yra teisinga. Būtent todėl atsakingos institucijos turėtų dėti pastangas paprastai ir suprantamai paaiškinti, ką reglamentuoja ši Europos Tarybos konvencija, kokių pozityvių pokyčių įneštų jos ratifikavimas.
Ne taip seniai viešojoje erdvėje matėme didelę dezinformacijos bangą, melagingos ir tikrovės neatitinkančios informacijos sklaidą, gąsdinimus nebūtais dalykais. Nenuostabu, kad ši dezinformacijos kampanija turėjo įtakos gyventojų atsakymams“, – sako B. Sabatauskaitė.
Pašnekovės nuomone, šalies prezidentas turėtų užimti aiškesnę poziciją šiuo klausimu.
„Prezidentas yra šalies vadovas, todėl jo pozicija įvairiais klausimais yra labai svarbi ir paveiki. Norėtųsi, kad šalies vadovas palaikytų smurtą artimoje aplinkoje patiriančius asmenis ir aktyviai prisidėtų prie pokyčių, leisiančių sukurti efektyvią visų rūšių smurto prevencijos, apsaugos ir pagalbos nukentėjusioms (-iems) teikimo sistemą“, – sako lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė.
Politologas Ivanovas: apklausos yra apgailėtinos
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad į prezidentūros apklausą reikėtų žiūrėti plačiau, neapsiribojant tik klausimu apie Stambulo konvenciją. Politologas kelia klausimą, kiek sociologinės apklausos iš viso yra patikimos ir atpindinčios visuomenės nuomonę.
„Bendrai Lietuvoje per 30 nepriklausomybės metų susifomavo tam tikra manipuliacijų sociologinėmis apklausomis tradicija. Kas jomis tik nemanipuliuoja – formuoja įvairius klausimus, žaidžia su reitingais. Visokios istorijos vienaip ar kitaip išlenda.
Pats metodas būtent sociologinių apklausų yra nešvarus Lietuvoje. Juo manipuliuojama, naudojamasi, jis įvairių politinių grupių yra paverstas arkliuku, ant kurio kai kas net į valdžią atvyko.
Noriu priminti, kad paties pono Nausėdos reitingai staiga šovė po vienos ar kelių apklausų, jis pasirodė tarsi iš niekur. Nebuvo jis pradžioje nei politiku, nei reikšminga asmenybe viešoje erdvėje. Buvo patarėjas ekonomikos klausimais banke ir tiek, kartais kalbindavo televizijos, o šiaip staiga, apklausose jis tampa pirmu numeriu“, – tv3.lt komentuoja B. Ivanovas.
Politologas teigia, kad į apklausų atsakymų langelius galima įrašyti ką tik nori, tad ir apklausų rezultatus galima pakreipti norima linkme: „Čia yra tokie žaidimai, kurie yra tiesiog apgailėtini.“
Specialistas priduria, kad apklausos, kaip realus demokratijos instrumentas gali veikti tik tose šalyse, kuriose egzistuoja aukštas pilietiškumo, išsilavinimo, demokratijos bei ekonominio pragyvenimo lygis.
„Bet jeigu mes turime reikalą su ganėtinai archajiška posovietine valstybe, referendumas, apklausos, yra tik politinės kovos įrankis, absoliučiai nieko sociologine prasme nereiškiantis įrankis. Dėl to pačių sociologų didžiulė atsakomybė yra neleisti manipuliuoti savimi“, – komentuoja B. Ivanovas.
Pasigenda prezidento pozicijos
B. Ivanovas sako pastebintis, kad Lietuvoje dėl vadinamosios Stambulo konvencijos trūksta diskusijų ir aiškios informacijos. Visuomenė net nėra gerai susipažinusi su dokumentu, viešojoje erdvėje žaidžiama su sex ir gender sąvokomis, kalbama tik apie homoseksualų teises.
„Reikalinga normali, sveikų politinių jėgų, adekvačių politinių partijų inicijuojama diskusija, kad žmonės suprastų, apie ką eina kalba. Kol šito nėra, visos šios apklausos, visi svarstymai, svaičiojimai tiesiog segmentuoja visuomenę, ją priešina. Žinoma, prie bendro kažkokio suvokimo, kodėl tai yra reikalinga, neveda“, – sako B. Ivanovas.
Politologo nuomone, tokiu būdu įsitraukusi į diskusiją dėl dokumento ratifikavimo, prezidentūra pasielgė netinkamai.
„Prezidentas, kaip politikas, institucijos veidas, visais esminiais jautriais klausimais turi pareikšti poziciją. Tik ta pozicija turi būti maksimaliai subalansuota ir skatinanti kažkokį konsensusą. Juk ir funkcija prezidento yra tokia, o ne skaldyti, ne priešinti. Ar turime dabar tokią poziciją? Esu linkęs abejoti“, – sako B. Ivanovas.
Paprastai pasaulyje, kaip sako B. Ivanovas, jei šalių vadovai atlieka kokias nors visuomenės apklausas, jų rezultatus pasilieka sau ir jų dažniausiai neviešina.
„Tos apklausos arba informacija paprastai yra neviešinama. Tai yra vidinės apklausos, tai nenaudojama piarui (savireklamai – aut. past.). Žinoma, valstybių vadovai gauna saugumo struktūrų informaciją iš įvairių struktūrų, gauna iš agentūrų informaciją, bet tai netampa kovos priemone. Tai nėra konfrontacijos ar kovos su kitomis institucijomis priemonė.
Tai yra tiesiog informacija, reikalinga styguoti politiką, priimti vienokius ar kitokius sprendimus, rengti tam tikras programas, projektus, metiniams pranešimams reikalinga informacija. Bet jokiu būdu ne konfrontacijai“, – sako B. Ivanovas.
Prezidentūros užsakyta visuomenės apklausa vyko balandžio 8–17 d. Telefonu buvo apklaustas 1001 asmuo, tyrimas vyko 31 mieste ir 35 kaimuose.
Portalas tv3.lt jau rašė apie tai, kas dėl Stambulo konvencijos keistųsi.
Kas yra Stambulo konvencija?
Tikrasis Stambulo konvencijos pavadinimas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.
Šis dokumentas įpareigoja valstybes užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, už jį bausti ir jį panaikinti. Paprasčiau tariant, Konvencija saugo moteris nuo visų formų smurto prieš jas.
Plačiau vartojamą pavadinimą „Stambulo konvencija“ dokumentas gavo dėl to, kad jis pirmą kartą pasirašytas 2011 m. gegužės 11 dieną Turkijos mieste Stambule.
Tuometinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dar 2013 metais pasirašė Stambulo konvenciją. Vis dėlto Seimas iki šiol jos neratifikavo.
Kas rašoma Konvencijoje?
Dokumente įvardijami įvairūs smurtiniai veiksmai, kurių aukomis tampa moterys. Tai – persekiojimas, seksualinis priekabiavimas, seksualinis smurtas, išžaginimas, fizinis ir psichologinis smurtas (įskaitant intymaus partnerio), priverstinė santuoka, priverstinė sterilizacija, moterų lyties organų žalojimas, prievartinis abortas.
Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu – kad smurtas naudojamas išlaikyti vyrų galią ir kontrolę, kad jis yra vykdomas prieš moteris, nes jos yra moterys.
Tiesa, čia pat Konvencijos šalys yra skatinamos sukurtą apsauginę sistemą taikyti ir vyrams, kurie patiria smurtą šeimoje.
Iš 27 Europos Sąjungos šalių Stambulo konvencijos neratifikavo 6 šalys – Lietuva, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Slovakija ir Latvija.
