Šiomis dienomis Lietuvoje besilankantis aštrusis rusų krepšinio komentatorius Vladimiras Gomelskis specialiai surengtoje konferencijoje siūlė prisiminti 1988 metų Seulo olimpinių žaidynių čempionus. Mintimis apie Sovietų Sąjungos rinktinės triumfą sutiko pasidalyti ir šios komandos nariai – šiuo metu žurnalistu dirbantis Sergejus Tarakanovas ir legendinis Lietuvos krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.
54 metų S. Tarakanovas paklaustas, ar be keturių lietuvių komandoje: Arvydo Sabonio, Valdemaro Chomičiaus, Rimo Kurtinaičio ir Š. Marčiulionio, būtų iškovoję auksą, CSKA krepšininkas prisiminė, koks „mylimas“ buvo Lietuvoje: „Man Kaune nebūdavo labai jauku, bet nemanau, kad tai buvo susiję ne su krepšiniu. Tikrai labai mėgstu laimėti ir žaidžiau CSKA komandoje, kuri grūmėsi prieš „Žalgirį“. Ten žaidė Sabas, kuris taip pat norėjo laimėti.“
Tuo tarpu, Š. Marčiulionis teigė, kad: „Jeigu ne A. Gomelskis, sunku pasakyti, ar kas būtų privertęs Sabonį žaisti patyrus tokią traumą. A. Gomelskiui ši olimpiada buvo labai svarbi. Gerbiu šį trenerį. Tris kartus nepatekau į rinktinę ir jis manimi patikėjo, suteikė šansą. Tai buvo ketveri metai konkurencijos, prakaito, nervų ir kovos. Jeigu nebūtų laimėję, nemanau, kad būtume bendravę toliau. Visi kartu tiesiog džiaugiamės šia pergale.“
V. Gomelskis taip pat prisiminė, kaip laiką leisdavo atvykęs į Kauną: „1972 metais patekau į CSKA. Mano bendraamžiai „Žalgiryje“ buvo Sergejus Jovaiša. Su juo mes žaidėme kartu jaunimo rinktinėse. Mes su juo buvome geri draugai, nors Kauno sporto halėje galėjome draskytis iki kraujo, tačiau po rungtynių gražiai bendravome. Aš jį vesdavausi į kavinę Maskvoje, jis mane – į kavinę Kauno Laisvės alėjoje. Man nebuvo svarbu, kad jo pavardė tipiška lietuviška, o jam nebuvo svarbu, kad esu rusas.“
– Kaip 1988 metų Seulo olimpines žaidynes laimėjusi rinktinė šventė pergalę?
S. Tarakanovas: morališkai buvome pasiruošę, bet protu nesuvokėme to. Iki lėktuvo skrydžio namo buvo likę dar trys dienos. Daug draugų ir alkoholinių gėrimų. Tiesa, nepamenu, iš kur jie atsirado. Kai kurie sportininkai olimpiniame kaimelyje tik rengėsi finalams, bet tokius didelius žmones kaip Sabonis sunku sustabdyti, kai jie įsibėgėja. V. Gomelskiui skambino sporto ministras ir liepė tramdyti Sabą. V. Gomelskis atsakė: „Jeigu tau reikia, tu ir tramdyk.“ Dabar negaliu žiūrėti, kaip mes žaidėme, kaip aš žaidžiau. Tai – istorija bei tuo didžiuojuosi. Vienintelis, kuris filmavo viską, buvau aš. Turbūt todėl, kad žinojau, jog man tai paskutinė olimpiada.
V. Gomelskis: žmonės klausdavo mano tėvo, kokią vietą gali užimti rinktinė olimpiadoje? Sako 2–3. O ką daryti, kad auksą laimėtų? Sako 3 tūkstančiais dolerių jau krepšininkų nenustebinsi. Jie žinojo, kad olimpiniams čempionams buvo galima išvykti žaisti į užsienį. Tai buvo didžiulė motyvacija siekti aukso..
– 1993 metais baigėte krepšininko karjerą. Ilgai žaidėte CSKA. Bet jeigu 1992 metais jums sutartį būtų pasiūlęs „Žalgiris“, sutiktumėte?
S. Tarakanovas: visada labai jaudinausi dėl mūsų pralaimėjimų „žalgiriečiams“. Naktimis nemiegodavau ir užsiimdavau savianalize. Tuo metu žmonės jau galvodavo panašiai kaip dabar: žaidėjai keliavo iš vienos komandos į kitą. Penkerius metus žaidžiau komandoje „Spartak“ ir tada persikėliau į CSKA. Dažnai atvykęs žaisti į Sankt Peterburgą sulaukdavau įvairių piktų replikų. Ekipos savininkas su manimi nesisveikindavo. Po penkerių metų jis suprato esmę ir santykiai tapo draugiški. Tikrai išėjau ne dėl pinigų – tiesiog norėjau patikrinti save. Jeigu jau gali žaisti CSKA, vadinasi, gali rungtyniauti bet kur.
– Ką turėjo 1988 metų rinktinė, ko trūksta dabartinėms komandoms?
V. Gomelskis: susidaro įspūdis, kad kas dešimt metų žaidimas pasikeičia iš esmės. Žaidimas, kurį demonstravo 1988 metų rinktinė, jau 1998 metais tai buvo pasenęs. Nėra tikslo lyginti, nes viskas labai pasikeitė. M. Jordanas pripažintas visų laikų geriausiu žaidėju. Tai, ką mokėjo tuomet tik Jordanas, dabar NBA moka daryti dar geriau už jį kokie 50 krepšininkų. Ką dabar moka puolėju žaidžiantis LeBronas Jamesas, po dešimties metų mokės visi NBA rungtyniaujantys puolėjai. Tai nebus nieko nuostabaus.
Š. Marčiulionis: Yra vienas dalykas – kamuolio laikymas už nugaros. Kaip aš užlaikydavau kamuolį už nugaros, iki šiol niekas taip nemoka.
S. Tarakanovas: žaidėjai, kurie buvo lyderiai prieš 30–50 metų, esu tikras – jie būtų lyderiais ir dabartinėse komandose. Dabar žaidėjų fizinės galimybės išaugo ir geras fizinis pasiruošimas – vos ne pusė sėkmės. Tokio nugalėtojų mentaliteto kaip Jordanas dabar niekas neturi. Niekas nemoka taip rungtyniauti paskutinėmis sekundėmis kaip tai darė Jordanas.
Tarptautinį žiniasklaidos klubą „Formatas A-3“ 2009 metais įkūrė maskviečiai, jų organizuojamos diskusijos aktyviai verda Estijoje ir Latvijoje, Ukrainoje bei kt. valstybėse. Jų tikslas – atkurti ryšius tarp žurnalistų bendruomenės, kurie nutrūko po Sovietų Sąjungos žlugimo.
