Vienas artimiausių buvusio bendrovės „Apple“ vadovo Steve'o Jobso draugų Avie Tevanianas pareiškė, kad didelis jo pasitikėjimas savimi ir specifinis mąstymo būdas paskatino jį atsisakyti įprastinių vėžio gydymo būdų ir rinktis alternatyvią terapiją.
Pasak A. Tevaniano, S. Jobsas pasižymėjo „tikrovės iškraipymo lauku“, tai yra, galia veikti žmones taip, kad jie, nepaisant tikrovės pasipriešinimo, galėtų įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio nepasiekiamus tikslus, skelbia BBC. Tačiau toks pat pasitikėjimo savo jėgomis jausmas paskatino jį atsisakyti įprastinės medicininės terapijos, kuri paprastai būna efektyvi pirminėje vėžio stadijoje, ir rinktis alternatyvų gydymą – specialią dietą, sakoma pranešime.
„Steve'as buvo neeilinis žmogus, ir kai prireikė imtis jo ligos gydymo, jis labai džiaugėsi pasirinkęs netradicinius metodus. Man atrodo, kad jis iš tiesų manė, kad pats galėtų pasigydyti alternatyviomis priemonėmis“, – sakė A. Tevanianas.
Artimo bičiulio žodžiai patvirtina ir kai kurių S. Jobso gydymo eigą sekusių medicinos ekspertų prielaidas. Antai Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas dr. Ramzi Amri tvirtina, kad buvęs „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas dabar veikiausiai būtų gyvas, jei nebūtų atsisakęs įprastinio vėžio gydymo metodo ir jį pakeitęs alternatyvia terapija.
Pasak eksperto, S. Jobsas sirgo nuosaikia kasos vėžio atmaina, kuri paprastai sėkmingai gydoma ir retai kada baigiasi paciento mirtimi, tačiau S. Jobsas apsisprendė rinktis alternatyvius gydymo būdus. R. Amri manymu, atsižvelgus į S. Jobso ligos eigos aplinkybes galima daryti prielaidą, kad S. Jobso pasirinktos alternatyvios priemonės buvo ankstyvos jo mirties priežastis.
S. Jobso mirties liudijime įrašyta, kad jis turėjo metastazinį kasos neuroendokrininį auglį ir mirė nuo jo sukelto kvėpavimo sutrikimo. Dokumente taip pat nurodyta, kad pacientas šio tipo vėžiu sirgo 8 metus iki savo mirties. Pirmą kartą vėžys jam buvo diagnozuotas 2003 m. spalį.
Daktaro R. Amri teigimu, S. Jobsą liga pakirto greičiau nei įprasta dėl to, kad jis buvo atsisakęs įprastinio gydymo būdo ir norėjo, kad chemoterapija būtų pakeista kitais metodais. Be to, pasak eksperto, net likus vieneriems metams iki mirties, kai S. Jobsas pastebimai ėmė netekti svorio, jis norėjo daugiau laiko skirti savo darbui „Apple", nei įprastinei vėžio terapijai.
Skelbiama, kad 9 mėnesius po vėžio diagnozavimo 2003 metais S. Jobsas bandė gydytis alternatyviosios medicinos priemonėmis, laikydamasis specialios dietos. Tačiau spartus vėžio vystymasis privertė jį sutikti su kasos ir dvylikapirštės žarnos pašalinimo operacija, kuri buvo būtina siekiant sustabdyti vėžio plitimą.
R. Amri tvirtina, kad jei S. Jobsas iš pat pradžių būtų sutikęs su chemoterapija ir kitais įprastiniais gydymo būdais, laikas nebūtų prarastas, o šios operacijos net nebūtų prireikę. Be to, jo teigimu, jei iškart po vėžio diagnozavimo auglys būtų buvęs pašalintas chirurginiu būdu, pacientas esą būtų likęs gyvas ir nebūtų jautęs jokio šalutinio poveikio. R. Amri teigimu, S. Jobsas sirgo palyginti švelnia kasos vėžio forma.
„Mano praktika gydant tokią kasos vėžio atmainą rodo, kad per daugiau nei 10 metų 100 proc. pacientų būdavo pagydomi", – pareiškė gydytojas, pabrėžęs, kad labai gerbia S. Jobso pasiekimus ir nenori mesti šešėlio jo atminimui, tačiau kaip specialistas negali nutylėti, kad S. Jobso gydymo būdas toli gražu nebuvo optimalus.
