Lietuvos krepšininkas Šarūnas Jasikevičius kasdien vis tvirčiau jaučiasi NBA arenose. Būtent jam žinomas JAV laikraštis „USA Today“ paskyrė visą straipsnį, kuriame pasakojama ne tik apie lietuvio pasiekimus krepšinio aikštelėje, bet ir apie jo buitį Indianapolyje. Regis, pildosi prognozės (http://www.omni.lt/index.php?base/z_293495), kad Šaras privers Ameriką gerai išmokti jo vardą...
„Puikus metikas, bet per lėtas ir per mažai apsitrynęs krepšinyje, kad prasimuštų į NBA kaip įžaidėjas“. Tokia buvo dosjė, pristatanti Šarūną Jasikevičių (Shuh-RU-ness yah-sa-KEV-uh-chiss), 1998-ųjų Merilendo universiteto absolventą. Net pats žaidėjas tuo tikėjo. „Aš visuomet sakiau, kad tik baigęs universitetą aš dar nebuvau pakankamai geras. Aš tai žinojau. Ir visi kiti tą žinojo“.
Taigi 192 cm ūgio ir 92 kg svorio lietuvis atakuojantis gynėjas sugrįžo į Europą, taip ir nepašauktas NBA naujokų biržoje, ir per septynerius metus virto garsiu įžaidėju, tikru pergalių talismanu. Jis tris kartus laimėjo Eurolygą ir naudingiausio žaidėjo titulą 2005-aisiais bei Europos čempionatą 2003-iaisiais.
Bet sutarties su NBA komanda nepasirašė. Nugalėti stereotipus sunku.
Net po to, kai 2004 metais Atėnų olimpinėse žaidynėse Š. Jasikevičius savo 28 taškais nužudė JAV rinktinę, padėdamas iškovoti Lietuvai pergalę 94:90, JAV rinktinės treneris Larry Brownas pareiškė, kad jis „puikus pasaulinio lygio žaidėjas“, bet pridūrė: „Jis gali daug nuveikti tarptautinėse varžybos, tačiau niekada nebus tinkamas mūsų lygai“.
Spėkite dar kartą. Sugrįžęs į Valstijas, ko padaryti jis jau pats nebeturėjo vilties, vyriausias (29 metų) ir labiausiai patyręs naujokas NBA dabar perrašinėja savo, kaip krepšininko, dosjė, žaisdamas už Indianos „Pacers“ komandą. Apsiginklavęs trejų metų, 12 mln. dolerių vertės sutartimi ir Larry Birdo (legendinio NBA žaidėjo, dabar „Pacers“ prezidento krepšinio reikalams – red.) suteiktu „krepšinio lošėjo“ epitetu, Š. Jasikevičius, dėl kurio pramuštgalviško ir maksimalistiško būdo baiminosi ekspertai, įsiveržė į NBA ne tik kaip realus kandidatas į metų naujoko titulą, bet ir kaip vienas pavojingiausių lygos šeštųjų žaidėjų.
Š. Jasikevičius , kuris paskutiniąsias dvejas rungtynes pradėjo starto penkete vietoj susižeidusio Jamaalo Tinsley, pelnė vidutiniškai po 9,6 taško per 20,3 minutės. Pirmadienį jis užėmė šeštąją vietą NBA pagal tritaškių taiklumą (51 proc.) ir ketvirtąją pagal pataikytus baudų metimus (94,9 proc.), taip kompensuodamas ilgamečio „Pacers“ snaiperio Reggie Millerio pasitraukimą.
Š. Jasikevičius taip pat perima po 1,1 kamuolio, kas liudija apie gerėjančią jo gynybą. Kita vertus, jis ir praranda po 1,7 kamuolio.
„Larry (Brownas) dabar tikriausiai norėtų turėti jį savo komandoje“, - sako L. Birdas. - „Buvo daug abejojančių jo sugebėjimais, bet kuo daugiau jis žais, tuo geresnis jis bus“.
L. Brownas turės progą iš arti pasižiūrėti į Š. Jasikevičiaus žaidimą gruodžio 17 dieną, kai „Pacers“ išvykoje susitiks su Niujorko „Knicks“ (L. Brownas yra šios komandos vyriausiasis treneris – red.). Tačiau Š. Jasikevičius teigia, kad per šias rungtynes nesileis į asmeniškumus, nors jam ir atrodo keista, kad L. Brownas ištarė tokius žodžius po lietuvio Atėnuose pataikytų 7 iš 12 tritaškių.
„Klausykite, jis pažįsta NBA žaidimą geriau nei bet kuris iš mūsų“, - sako Š. Jasikevičius apie L. Browną. – „Tai manęs nejaudina. Visada yra žmonių, kuriems patinka tai, ką tu darai, ir visuomet yra abejojančių. Juk jis patyrė iš tiesų skaudų pralaimėjimą“.
Savo šanso laukė ilgai
Pirmą kartą į Jungtines Valstijas kaunietis Š. Jasikevičius atvyko kaip Solanco vidurinės mokyklos (Kverivilis, Pensilvanijos valstija) abiturientas. Jam teko išmokti anglų kalbą, kad būtų priimtas į Merilendo universitetą. „Valstijos suteikė man galimybę žaisti ir studijuoti. Tai sunkia suderinama Europoje“, - sako Š. Jasikevičius.
Merilende jam niekas nebuvo pažadėta. Š. Jasikevičiui nepavyko prasibrauti į startinį penketą iki pat jo paskutinių metų universitete. Savo paskutiniajame sezone NCAA turnyre jis, tiesa, įgavo pagreitį ir išvedė Merilendo komandą į „Saldųjį šešioliktuką“. Tačiau patekti į NBA pasirodė neįkandama.
„Ką jis įrodė grįžęs į Europą – tai, kad yra pakankamai greitas ir sugeba žaisti su krepšinio kamuoliu“, - sako Merilendo universiteto krepšinio komandos treneris Gary Williamsas. – „Jis tapo žinomas kaip puikus metikas, bet galbūt ne kaip puikus žaidėjas. O jeigu jau taip nutinka, būna sunku atsikratyti tokios etiketės“.
„Jis buvo specialistas“, - aiškina Clarkas Kelloggas, „Pacers“ transliacijų ekspertas, kuris taip pat matė Š. Jasikevičiaus žaidimą ir dirbdamas televizijos kompanijoje CBS universitetų krepšinio ekspertu. – „Žmonės sutelkdavo dėmesį į tai, ko jis nesugeba padaryti“.
Š. Jasikevičius profesionalo karjerą pradėjo 1998-1999 metais Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje, vėliau 1999-2000-ųjų sezone žaidė Slovėnijoje, už Liublianos „Union Olimpija“ komandą. 2000-2001 metais perėjo į „F. C. Barcelona“ klubą ir 2003-iaisias atvedė jį į Eurolygos viršūnę. Tą patį lietuvis padarė ir 2004 bei 2005 metais, žaisdamas už Tel Avivo „Maccabi Elite“ komandą.
Kartu Š. Jasikevičius pademonstravo savo kylantį talentą, pasirodydamas kaip tolimų metimų meistras ir įžaidėjas, galintis varytis kamuolį bei perduoti jį laisvam žmogui, ir tobulai NBA publikai – JAV olimpinei rinktinei. 2000 metais Sidnėjuje jis nepataikė tritaškio metimo, galėjusio pražudyti vėliau čempionais tapusius amerikiečius. O tada Atėnai.
Kaskart susitikęs su varžovais tu turėdavai šansą įrodyti žmonėms, jog esi geresnis nei jie mano... Esu tikras, tai būdavo papildomas stimulas“, - sako C. Kelloggas.
Š. Jasikevičius prisipažįsta, kad jis „užsivesdavo“ rungtynėms prieš JAV rinktinę: „Tai vienos iš tų rungtynių, kuriose žaisti smagu, nes nėra jokio spaudimo“.
Bet jis gyvena dėl svarbiausių rungtynių ir lemiamo metimo. Tai jo stichija.
„Jis nebijo nieko“, - sako Fynikso „Suns“ treneris Mike‘as D‘Antoni, kuris susidūrė su lietuviu, 2001-2002 metais treniruodamas Italijos rinktinę.
Vis dėlto, nors Š. Jasikevičius rinko čempiono žiedus ir apdovanojimus, jis nesulaukė rimto NBA skautų dėmesio: „Po trejų ar ketverių metų aš jau buvau pakankamai geras. Dėl kažkokių priežasčių – gal universitete įgytas įvaizdis vis dar persekiojo mane – aš negalėjau patekti į NBA. Kažkuriuo metu aš jau nebetikėjau, kad čia pateksiu“.
Bet praėjusį sezoną L. Birdas nukeliavo į Europą, kad pats pamatytų Š. Jasikevičiaus žaidimą, ir „Pacers“ nurungė Jutos „Jazz“ ir Klivlendo „Cavaliers“ klubą, kuris, beje, siūlė Š. Jasikevičiui galimybę žaisti kartu su vaikystės draugu lietuviu Žydrūnu Ilgausku.
„Aš jaučiau, kad Indianoje turėsiu daugiau šansų laimėti:, - sako Š. Jasikevičius.
Būtent tuo jį šią vasarą ir įtikinėjo būsimas bendraklubis, „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyvis Jermaine‘as O‘Nealas: Aš jam pasakiau, kad mes turime komandą, pajėgią kautis dėl titulo jau dabar, ir kad mes manome, jog jo savybės puikiai tiks mūsų komandai“.
Veteranas amžiumi, naujokas širdimi
Š. Jasikevičius yra pagarsėjęs savo smarkumu ir valingumu aikštėje. Fynikso „Suns“ prezidentas ir vyriausiasis vadybininkas Bryanas Colangelo įžvelgia daug panašumų su buvusiu NBA įžaidėju Scottu Skilesu: „Aikštelėje jis demonstruoja didelį ryžtą“.
Tačiau Š. Jasikevičius buvo aprimęs, kol taikėsi prie naujos aplinkos. Nors J. O‘Nealas tvirtina, kad lietuvis pamažu atsiskleidžia. „Jis jaučiasi vis jaukiau“, - sako J. O‘Nealas.
Š. Jasikevičius šiuo metu gyvena šiaurinėje Indianapolio dalyje, netoli savo komandos draugų. Jis bendrauja su Jeffu Fosteriu, Austinu Croshere ir Scottu Pollardu, kurių amžius panašus. Mieste gyvena ir lietuvių bendruomenė, tačiau krepšininkas kontakto su jais dar neužmezgė. Tačiau jis palaiko ryšius su tėvynėje likusiais artimaisiais. Š. Jasikevičiaus tėvai Linas ir Rita šiemet jau aplankė sūnų ir stebėjo dvejas pirmąsias jo rungtynes.
Sunkiausia Š. Jasikevičiui yra prisitaikyti prie lėto Indianapolio tempo.
„Nemeluosiu, tai ne mano tipo miestas“, - juokdamasis sako Š. Jasikevičius. - „Mes, europiečiai, esame pratę prie spartesnio tempo. Aš turiu pasistengti, kad neužmigčiau vairuodamas Indianapolyje. Čia nuobodu“.
Todėl didžiąją laiko dalį Š. Jasikevičius praleidžia namie, klausydamasis muzikos ir žiūrėdamas kino filmus ar NBA varžybas per televiziją: „Aš esu krepšinio maniakas“.
Š. Jasikevičius yra neįprastas naujokas, kuriam netrukus sueis 30 metų. „Aš nesijaučiu kaip naujokas“, - sako jis. – Bet kai kurie dalykai man primena, kad esu naujokas“.
Pavyzdžiui, tradiciniai komandos senbuvių pasierzinimai. Su Š. Jasikevičiumi komandoje elgiamasi taip pat, kaip ir su 22-ejų naujoku Danny Grangeriu. Lietuvis prieš kiekvieną treniruotę turi atnešti veteranams laikraščių bei padainuoti „happy bithday“ (su gimimo diena – red.), jei vyksta kokia nors su komanda susijusi šventė.
„Tai truputį keista“, - sako Š. Jasikevičius. – „Bet nieko čia tokio. Veteranai su manimi elgiasi labai maloniai“.
Aikštelėje lietuvis žaidžia kaip veteranas, tik dabar jis jaučiasi kupinas energijos. Jis teigia po septynių Europoje praleistų sezonų iš naujo atradęs aistrą krepšiniui.
„Aš pažinojau Europos ir tarptautinį krepšinį kaip nuluptą. Po kiek laiko man tapo nuobodu“, - sako Š. Jasikevičius. – „Čia aš važiuoju į naujas arenas su naujais žmonėmis. Jaučiuosi tarsi būčiau vaikas ir mokyčiausi visko iš naujo“.
Persikėlęs per Atlantą, Š. Jasikevičius nerodo jokio egoizmo ir sklandžiai prisitaiko prie atsarginio vaidmens ir riboto minučių skaičiaus aikštėje. Jis stengėsi prisitaikyti ir pats išsikovoti komandos draugų pagarbą. „Tai gali šiek tiek užtrukti. Mano uždavinys buvo čia patekti ir tapti struktūros dalimi. Ir man tai pavyko“, - sako įžaidėjas.
Š. Jasikevičius neketina apversti valties. „Svarbiausia jam buvo tapti laiminčios komandos dalimi“, - sako „Pacers“ treneris Rickas Carlisle‘as. – „Pažiūrėkite į jo biografiją – jis išgarsėjo būdamas pergalių dalimi visose lygose. Jis pats buvo turtas“.
Praėjus vos mėnesiui nuo sezono pradžios, L. Birdas jaučia atradęs kažką ypatinga.
„Jis puikiai mato aikštę, yra mirtinas metikas iš bet kokio nuotolio ir jis yra lyderis“, - L Birdas kalba taip, lyg apibūdintų save patį. - „Jis yra ugningas žaidėjas, mokantis paraginti kitus. Jis taip pat pasižymi nepriekaištinga darbo etika ir yra tikras profesionalas. Manau, kad jis nori kažką įrodyti, o ne aš“.
Greg Boeck, „USA Today“, 2005 12 06
