Daugybė reformų viena į kitą panašios labiausiai tuo, kad iš pradžių susilaukia pasipriešinimo ir nemažos kritikos. Ne išimtis ir tebesitęsianti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus dr. Stasio Gendvilio, šiemet prasidedantis esminis, trečiasis, įstaigų restruktūrizavimo etapas numato daugelio ligoninių ir jų teikiamų paslaugų pertvarką. "Tarp reikšmingų priežasčių, keliančių pasipriešinimą, yra ir kai kurių gydymo įstaigų ar jų padalinių vadovų baimė prarasti dabartinius postus", - interviu Eltai sakė S. Gendvilis.
- Bet ne ta baimė čia svarbiausia. Pertvarka pirmiausia turi būti naudinga pacientui paslaugų kokybe, jų prieinamumu. Pirmasis įstaigų restruktūrizavimo etapas labiau buvo orientuotas į ligoninių lovų skaičiaus mažinimą. Bent iš pradžių (2003-2005-aisiais) to siekta. Antruoju etapu (2006-2008-aisiais) pradėtos sujunginėti įstaigos.
Petvarka dabar tęsiama, ypatingą dėmesį sutelkiant į rajoninių ligoninių paslaugas. Stambiuose miestuose - į ligoninių sujungimą ir jų teikiamų paslaugų perskirstymą. Žinoma, svarbus ir ligoninių lovų skaičiaus mažinimas, nes Lietuva pagal šį rodiklį kol kas lenkia kitas Europos Sąjungos valstybes.
- Ar taip yra iš dalies ir todėl, kad mūsų ligoninės vis dar priverstos teikti išblaivinimo, benamių apnakvydinimo bei panašias socialines paslaugas?
- Taip, bet tik iš dalies. Nuo seno istoriškai susiklostė tokia tradicija, kad ligoninės - tarsi kokios globos įstaigos priverstos teikti paslaugas benamiams, asocialiems, neblaiviems piliečiams. Į mūsų ligoninę bene daugiausiai kas parą tokių "ligonių" greitoji ir policija suveža. Tačiau vilčių, kad padėtis pagaliau bus keičiama, teikia tai, kad Seimo sveikatos komitete pradėta svarstyti šią problemą. Manau, bus rasta išeitis įkuriant blaivyklas ar blaivinimo, globos paslaugas patikint kokiai nors socialinei įstaigai, todėl girti žmonės ligoninėse nesudarys problemų nei pacientams, nei personalui.
- Viena medikus jungianti organizacija atkakliai teigia, kad pertvarkai nepasirengta, kad nebuvo tyrimų, ekonominio jos pagrindimo, o kaip atrodo Jūsų vadovaujamai asociacijai?
- Pirmiausia pasakysiu, jog daryti pertvarką verčia mažėjantis sveikatos apsaugos finansavimas. Jis dabar grįžta maždaug į 2007-ųjų lygį. Kitose Europos Sąjungos valstybėse sveikatos apsaugai santykinai skiriama gerokai daugiau lėšų nei Lietuvoje. Paradoksalu, bet ir ten visi skundžiasi, kad pinigų neužtenka. Ir tose šalyse, kaip Lietuvoje, tobulesnės gydymo technologijos, kurias būtina taikyti medicinoje, yra brangesnės, visuomenė senėja. Deja, ligonių kasos, turim pripažinti, tuštėja. Esmines pertvarkas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai maždaug prieš 8 - 9 metus pasiūlė Pasaulio banko, Švedijos ekspertai. Į daugelį jų siūlymų buvo atsižvelgta.
- Gal iš Švedijos viskas ir geriau Lietuvoje matyti, nesiginčysim, bet ar vietiniams ekspertams, patiems medikams buvo leista ką nors racionalaus pasiūlyti? Jei leista, ar tai restruktūrizavimo programose atsispindi?
- Atvirai pasakius, pertvarkos metmenys buvo pristatyti bei išsamiai aptarti su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, įvairių visuomenės sluoksnių, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Bent jau mūsų organizacija turėjo galimybių su dokumentais ir restruktūrizavimo planais susipažinti ne vieną kartą. Ir galiu pridurti: į kai kurias mūsų pastabas buvo atsižvelgta.
Vienas svarbiausių prašymų buvo toks: pradėti pertvarką ne nuo 2010-ųjų sausio, bet atidėti jos pradžią iki apskričių reformos - liepos mėnesio, numatant pereinamąjį 2-3 metų laikotarpį. Per tą laiką siūlėme išanalizuoti pacientų srautų pokyčius, paslaugų prieinamumo pasikeitimus ir jei reikia, koreguoti reformos vykdymą. Į siūlymus reaguota teigiamai.
- Vienos Kauno ligoninės medikai net su būgnais atėjo prie savivaldybės protestuoti prieš ligoninių jungimą, ką Jūs į tai, gal trimitais apsirūpinote?
- Ir mūsų organizacija gavo tos ligoninės darbuotojų kreipimąsi. Patikslinsiu, ne dėl gydymo įstaigos savarankiškumo kovojama, bet dėl siekio prisijungti kitą - mažesnę ligoninę. Gal tai ir tikslinga, bet jei susidaro labai didelė struktūra (nebūtinai sveikatos priežiūroje), jos veiklos efektyvumas nukenčia. Tiesa, galiu pasakyti, kad mūsų ligoninės pavyzdžiu to neįvyko, nors prie jos prijungė Psichiatrinę, Garliavos, dar kelias ligonines, - viskas tik į gera išėjo.
Turtiname savo bazę, diegiame naują įrangą ir technologijas - viskas pacientų gerovei. Pavyzdžiui, turime už gautus 2 mln. Lt investicinių lėšų (dar savo 600 tūkst. Lt pridėjome) įsirengę modernią sterilizacinę, kuri gali aptarnauti visas Kauno ligonines. Tačiau, žinome, jog dabar valstybės lėšų savai sterilizacinei prašo kita Kauno ligoninė.
Ekspertai nustatė: Lietuvoje įstaigų - per daug, reikia jas stambinti, jungiant ne tik ligonines, bet ir paslaugas, funkcijas. Paskaičiuota, kad bent 15 funkcijų (buhalterijos, laboratorijos, ūkio bei kitokių padalinių) galima sustambinti.
Žinoma, būtinai reikia išsiaiškinti, kokias paslaugas, tarkim, rajonų ligoninėse palikti, kaip kompensuoti chirurgijos skyrius, kurių po reformos dalyje ligoninių nebebus. Sutarėme, jog reikia gydytojų specialistų, kurie tose ligoninėse teiktų pagalbą ūmių kraujavimų atvejais, susižeidus. Ir tai jie turės daryti bet kuriuo paros metu, kad nesusitelktų per dideli ligonių srautai ten, kur lieka chirurgijos skyriai. Mes pasiūlėme plėsti dienos chirurgijos paslaugų apimtis. Skubi pagalba turi būti ligoniams teikiama.
- Baigiantis 2009-iesiems žadėjęs atvykti į Kauną ir dėl ligos to nepadaręs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ketina miesto savivaldybėje apsilankyti ateinančią savaitę. Nors jūsų ligoninė - nepavaldi savivaldybei, ar numatote su ministru susitikti ir dar padiskutuoti apie tą daug ginčų keliančią reformą?
- Su juo susitinkame dažniau, nei ministras į Kauną atvažiuoja. Galim pasidžiaugti, kad ministras labai dalykiškai bendrauja su ligoninių vadovais, dažnai dalyvauja mūsų asociacijos susirinkimuose. Pastarąjį kartą susitikome gruodžio 30- ąją. Ir Seimo nariai, Ligonių kasų vadovai lankosi mūsų posėdžiuose. Kartais po bendrų diskusijų atsiranda pataisymų reikšminguose sveikatos apsaugai dokumentuose. Ministerijoje šiuo metu sudaromos dvi darbo grupės, į kurias pakviesti ir Ligoninių vadovų asociacijos atstovai. Žadama peržiūrėti dienos chirurgijos, skubios pagalbos paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo galimybes. Viliamasi, už kai kurias paslaugas bus mokama daugiau, ir medikai bus labiau suinteresuoti jas teikti.
- Kai kitas ligonines apėmusi nerimastingo laukimo (o kas iš tikrųjų po reformos bus?), nuotaika, tik Jūsų vadovaujamoje įstaigoje ramu: nei jūs mitinguojat, nei savo kolegas iš kitų ligoninių žeminate viešai įžeidinėdami ar šmeiždami. Bet kaip Ligoninių vadovų asociacijos prezidentas gal jaučiate tam tikro nerimo, juk mažės vadovų - mažės jūsų narių?
- Dabar jų turime arti 120. Sumažėjimo nebijome, nes jo ir nebus. Ligoninių, kaip buvo deklaruota, nesumažės, bet pasikeis jose paslaugų spektras. O dėl mitingų, kolegų šmeižto žmonės pirmiausia turėtų pasikalbėti su savo sąžine, jei taip daro. Mes galvojame ir savo asociacijoje įkurti padalinį, kuris rūpintųsi etikos ir panašiomis problemomis. Atrodo, laikas apie tai rimčiau pakalbėti.
Bet žinau, kad tokios sumaišties, kokia yra kai kuriose Kauno gydymo įstaigose, juo labiau, jos "išsiliejimo" į viešą erdvę, - kituose miestuose nėra. Esu įsitikinęs, kad informacijos apie reformą trūksta ir medikams, o labiausiai, - pacientams. Tik jokiu būdu konkurencija tarp sveikatos priežiūros įstaigų neturi pereiti į garbės nedarančią kovą. Bet gal čia tik Kauno tokia specifika, kai trūksta normalaus bendravimo tarp pačių medikų? Ir dar peršasi mintis: gal kažkam naudinga, kad kauniečiai medikai peštųsi ir šmeižtais dalytųsi?
Iš tikrųjų daug kas priklauso ir nuo įstaigų steigėjų. Esame Kauno apskrities viršininko administracijai pavaldi ligoninė ir galime pasidžiaugti, kad administracija turi puikų organizatorių, kompetentingą vadovą, tiesiog gerų idėjų katalizatorių gydytoją Henriką Čeidą. Gaila, kad savivaldybėje panašaus žmogaus medikai neturi.
- Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas mėgina pasigilinti į sveikatos įstaigų pertvarkos esmę, bet ir jam kyla daug neatsakytų klausimų, tai kas turėtų duoti atsakymus?
- Daugelio miestų ar miestelių merai irgi turi pastabų dėl kai kurių pertvarkos dalykų. Manau, ieškant atsakymų, pirmiausia reikia į pacientų interesus atsižvelgti, kad po įstaigų reformos nenukentėtų paslaugų prieinamumas, kokybė, saugumas. Bet pacientas irgi turi suprasti: finansavimas mažėja - pertvarka reikalinga. Vieną sykį būtina atvirai pradėti kalbėti apie tai, kad pacientui privalu pirmiausia taupyti savo sveikatą ir pačiam dalyvauti finansavime tų paslaugų, kurioms neužtenka ligonių kasų lėšų.
Bet kuri pertvarka dažniausiai sutinkama labai priešiškai. Todėl bus geriau, jei kiekviena įstaiga rimtai pažvelgs į savo galimybes, tarkim, po 5 ar 10 metų. Paprognozuos, koks gali būti jos finansavimas ir susikurs viziją, kokia įstaiga bus ir kur jos vieta netolimoje ateityje.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Birutė Mačienė.
