Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nuomone, Rytų kaimynystės politika turėtų būti vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. prioritetų.
Trečiadienį posėdžiavę komiteto nariai pabrėžė, kad reikia stiprinti ES politinį aktyvumą ES Rytų partnerystės valstybėse, taip pat užtikrinti tinkamai subalansuotą finansinę paramą projektams ES Rytų ir Pietų kaimynystėje.
Tai pažymima ir URK patvirtintoje išvadoje dėl Lietuvos pozicijos dėl Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikto komunikato „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“. Komitetas iš esmės pritarė Užsienio reikalų ministerijos parengtai pozicijai dėl šio dokumento ir palankiai įvertino 2010 m. inicijuotą Europos kaimynystės politikos peržiūrą, kuri dėl nesenų įvykių pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse tapo dar aktualesnė.
Komitetas išvadoje pažymėjo, kad bendros pagrindinės vertybės, tokios kaip demokratija, teisinės valstybės principai, pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, teismų sistemos nepriklausomumas, kova su korupcija, žiniasklaidos laisvės užtikrinimas ir nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimas, geras valdymas, rinkos ekonomika ir tvarus vystymasis, kurios yra Europos kaimynystės politikos pagrindas, turėtų ir toliau išlikti kriterijais, pagal kuriuos vertinamas šalių partnerių reformų rezultatyvumas.
Išvadoje sveikinamas Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos (EURONEST) įkūrimas ir išreiškiama parama Europos Parlamento sprendimui Baltarusijos parlamento narius kviesti prisijungti prie šios asamblėjos tik po to, kai Baltarusijos parlamentas bus išrinktas demokratiškai ir kai šį demokratinį parlamentą pripažins Europos Sąjunga.
Komitetas pažymėjo, kad užsitęsę konfliktai Rytų kaimynystės valstybėse yra rimta kliūtis ekonominei ir socialinei valstybių raidai ir saugumo regione užtikrinimui, todėl paragino ES institucijas aktyviau dalyvauti sprendžiant šiuos konfliktus.
